Pačiame pasiruošimo beatifikacijai įkarštyje nepaprastai svarbios ir įdomios medžiagos apie pal. Teofiliaus gyvenimą pateikė tolima palaimintojo giminaitė – Leonilė Norkienė. Dalijamės ja su skaitytojais.
I. Giminystės ryšiai
Leonilė Norkienė, gyv. Vilniuje apie pal. Teofilių Matulionį yra girdėjusi iš savo mamos Vitalijos Strazdaitės (vėliau – Jasėnienė), iš mamos seserų Emilijos Strazdaitės, Janinos Strazdaitės (vėliau – Varnagirienė) ir Filomenos Strazdaitės (vėliau – Pankauskienė).
Leonilės senelis – Kazys Strazdas į Gintviliškį (Anykščių r.) atsikraustė apie 1908 metus. Prieš tai gyveno ūkyje Pagojų kaime (Balninkų sen. Molėtų raj.), tačiau Strazdai kilę iš Parvinčių kaimo.
Kazio Strazdo tėvas Gabrielis Strazdas buvo Onos Strazdaitės – Juočepienės pusbrolis. Ona Juočepienė buvo Teofiliaus Matulionio senelė, anksti mirusios Teofiliaus motinos Onos Juočepytės (Matulionienės) mama. Tad Kazys Strazdas buvo pal. Teofiliaus Matulionio tolimesnis giminaitis.
II. Teofiliaus rėmėjas
Kazys Strazdas (1862-1949) buvo darbštus ir sumanus žmogus, mokėjęs gerai tvarkyti ūkį, todėl greitai prasigyveno, tačiau neskubėjo kurti šeimos. Sužinojęs, kad Teofilius labai nori mokytis, bet neturįs pakankamai pinigų, Kazys Strazdas parėmė kelionę į St. Peterburgą ir studijų pradžią kunigų seminarijoje.
1899 m. liepos mėnesį 37 metų Kazys susituokė su 19 m. amžiaus Marijona Raupelyte. Jų santuoka truko vos pusantrų metų. Vos tapęs kunigu (1900 m.) Teofilius aplankė Kazį Strazdą ir jo sunkiai sergančią žmoną. 1900 m. rudenį, per vieną mėnesį Kazys Strazdas neteko penkių mėnesių dukrytės ir dvidešimtmetės žmonos, sirgusios džiova. Abi jos palaidotos Skiemonių bažnyčios šventoriuje.
1903 m. liepos mėnesį Kazys Strazdas susituokė antrą kartą su 18-mete Veronika Putnaite. Nors amžiaus skirtumas buvo nemažas, santuoka buvo labai darni. Jiedu užaugino septynis vaikus, iš kurių penki turėjo aukštąjį išsilavinimą.
III. Vyskupo apsilankymas
1933 m. lapkričio mėnesį būdamas Antalieptėje vysk. Teofilius Matulionis aplankė Kazį Strazdą, gyvenantį Gintviliškyje. Kunigiškai apsirengęs Teofilius įėjo per virtuvę lydimas dviejų dvasininkų ir padavė dvylikametei dukrai Janinai ranką. Ji taip pat padavė vyskupui ranką ir pasisveikino. Vėliau mama ją subarė, kad nepabučiavo vyskupui rankos, kaip kad tais laikais buvo įprasta.
Vysk. Teofilius atvyko padėkoti Kaziui Strazdui už finansinę paramą studijoms ir klausė, kokiu būdu galėtų grąžinti pinigus, tačiau K. Strazdas apie tai nieko nenorėjo girdėti. Jis sakė, kad tai – auka, todėl jis nenori iš vyskupo jokių pinigų. Šeimos nariams įstrigo vysk. Teofiliaus žodžiai: „Be tos paramos nebūčiau pasiekęs kunigystės“. Vėlesniuose susitikimuose vysk. Teofilius ne kartą sakęs, kad visą gyvenimą esąs už tai dėkingas, o švenčių proga atsiųsdavo sveikinimo laišką.
IV. Jubiliejinių metų kryžius
1937 m. Lietuva minėjo 550 metų Lietuvos Krikšto jubiliejų. Ta proga vysk. Teofilius ragino statyti kryžius. 1937 m. liepos mėnesį vysk. Teofilius lankėsi Gintviliškyje ir pašventino K. Strazdo rūpesčiu pastatytą kryžių. Vysk. Teofiliaus kelionę iš Kauno į Gintviliškį padėjo organizuoti Kazio Strazdo žentas, VDU docentas, dr. Jonas Pankauskas, gyvenęs ir veikęs Kaune. Kryžiaus pašventinimo proga K. Strazdas įsigijo naują kostiumą bei batus, šeima taip pat šventiškai pasipuošė. Vaišes ruošiant labai padėjo iš Skiemonių kilusio kunigo Jono Švejo seserys. Tuo metu Skiemonių klebonu buvo kun. Anicetas Meškauskas, kuris taip pat dalyvavo kryžiaus pašventinimo iškilmėse.
V. Skiemonių bažnyčios geradaris
Kadangi Strazdų sodyba buvo prie kelio į Antalieptę, vysk. Teofilius dar buvo keletą kartų trumpam užsukęs pas Kazį Strazdą. Pas Strazdus lankydavosi ir vysk. M. Reinys, nes tai buvo giliai tikinti ir Bažnyčią mylinti šeima. 1935 m. gruodžio mėnesį buvo pašventintas naujas Skiemonių bažnyčios varpas. Veronika ir Kazys Strazdai, kaip vieni iš pagrindinių aukotojų, buvo ir tarp varpo „krikštatėvių“. Skiemonių bažnyčioje pirmasis suolas dešinėje pusėje buvo skirtas Strazdų – Putnų šeimai.
VI. Persekiotas už gerus darbus
1948 m. Kazys Strazdas gavo žinią, kad yra įtrauktas į tremtinių sąrašus, nors jau buvo sunkiai vaikščiojantis ir silpnai regintis. Kartu su žmona jie paliko savo namus ir prisiglaudė pas dukrą Kaune. Namuose liko dukra Veronika, nes buvo tikimasi, kad jos neištrems. Neradę sodybos šeimininkų, saugumiečiai ištrėmė Kazio dukrą Veroniką. Šeima buvo priversta skubotai palikti namus, todėl juose liko nuotraukų, dokumentų, vysk. Teofiliaus ir vysk. M. Reinio rašytų laiškų, kurių likimas nežinomas.
Surašė Kaišiadorių vyskupo generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius (2017 m. rugpjūčio 4 d.)
