Paskelbimas

LIETUVOS VYSKUPŲ GANYTOJIŠKASIS LAIŠKAS
šv. Kalėdų proga ir skelbiant Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metus Lietuvoje

Tiesa padarys jus laisvus! (Jn 8, 32)

Kokį nuostabų slėpinį švenčiame – Dievas tapo žmogumi! Dangaus ir Žemės Kūrėjas nužengė į istorijos tėkmę ir prakalbino žmogų Jėzaus iš Nazareto asmenyje. Kalėdos mums primena šį didį džiaugsmą, aidintį gausios dangaus kareivijos giesmėje: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Lk 2, 14). Taip, žmonės Dievui yra Jo mylimieji! Štai dėl ko Jis juos aplanko. Jis tampa Kūdikiu, kad mūsų širdys būtų sujaudintos tos švelnios Dievo artumo paguodos. Ją mums primena ir kiekvienas pasaulį išvydęs kūdikis, atspindintis šį Kalėdų stebuklą. Įsikūnijęs ir šios žemės keliais vaikščiojęs Viešpats nori, kad žmogus patirtų Dievo Gailestingosios Meilės iniciatyvą. Kaip svarbu ją pastebėti ir į ją atsiliepti!

Kalėdos sujungia dangų ir žemę. Ne veltui evangelistas Jonas šį įvykį apibūdina sakiniu: „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Dievas panoro atskleisti tiesą apie save. Kūrėjas troško žmogų išlaisvinti iš nežinios tamsos. Dar seniai, ateinančių įvykių nuojautos įkvėptas, pranašas Izaijas sušuko: „Tauta, gyvenusi tamsoje išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“ (Iz 9, 1). Taip, Kristus yra didi šviesa žmonijai! Dievas savo įsikūnijimu atskleidė tiesą, kuri žmogų išlaisvina iš mitų, beprasmybės ir bejėgiškumo. Kalėdų šventė vėl kviečia mus šią tiesą pažinti ir priimti. O ją įkūnyti savo gyvenime galime padėdami savo broliams ir seserims išsilaisvinti iš nežinios ir nevilties tamsos. Jei žmogus tiki į Dievą, jis turi tapti Jo tiesos bendradarbiu. Jei jis priima Kristų, savo mokytojo pavyzdžiu gyvenimą paverčia dovana kitam žmogui, savo Tėvynei ir pačiam Dievui. Kalėdos yra nauja proga priimti užgimstantį Kristų į savo gyvenimą. Kartu su piemenimis, tą naktį nakvojusiais laukuose, vėl išgirskime Viešpaties angelo žinią: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10).

Kalėdų žinios aidas toliau sklinda per pasaulio istoriją, kultūras ir tautas. Viešpaties Mesijo užgimimas, Jo misija, kryžiaus auka ir prisikėlimas įkvėpė nesuskaitomus būrius vyrų ir moterų šventam gyvenimui. Tikėjimo didvyrių turi ir mūsų Tėvynė. Šių metų gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus dovanojo Lietuvai džiugią žinią. Jis pritarė Šventųjų skelbimo kongregacijos parengtam dokumentui, kuriuo pripažįstama arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystė, taip atveriant kelią jo skelbimui palaimintuoju. Tad ateinančiais 2017 metais, pirmą kartą mūsų krašte bus švenčiama skelbimo palaimintuoju – beatifikacijos – iškilmių liturgija. Nors paskutinį kartą prieš 30 metų palaimintuoju buvo skelbiamas arkivyskupas Jurgis Matulaitis, tačiau tai vyko Romoje. Dabar visi turėsime galimybę dalyvauti šioje ypatingoje istorinėje iškilmėje Lietuvoje.

Ateinančius 2017 metus Lietuvos Ganytojai skelbia Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais. Jų šūkiu tebus Evangelijoje užrašyti Viešpaties žodžiai: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Šis Jėzaus pažadas yra pasirinktas ir 2017 m. birželio 23–25 dieną Vilniuje vyksiančių Lietuvos jaunimo dienų tema. Garbingasis Teofilius Matulionis paliudijo šią tiesą savo gyvenimu. Jam Viešpats skyrė kankinio garbę. Tarsi ją nujausdamas, ganytojas savo vyskupiškuoju šūkiu pasirinko „Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes!“ Ištvėręs ilgus sovietinių kalėjimų ir lagerių metus, tačiau laisvas ir nepalaužtas, jis nesvyruodamas liudijo Kristaus evangelijos tiesą. Didžiuokimės, kad Viešpats Lietuvai dovanojo arkivyskupą Teofilių Matulionį. Popiežius Pijus XI 1936 m. audiencijoje Vatikane dalyvavusiai lietuvių maldininkų grupei pasakė: „Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!“

Garbingojo arkivyskupo ir kankinio Teofiliaus gyvenime atsiskleidžia ne tiek fizinė jėga, kiek galinga dvasios tvirtybė. Jo gyvenime Bažnyčia atpažino svarbiausius dalykus, kuriuos Dievas nori mums perteikti – ištikimybę Evangelijai, tarnavimą Bažnyčiai, artimo meilę ir rūpinimąsi tikėjimo skleidimu – misijomis. Suprasdamas, kad šių uždavinių įgyvendinimas pranoksta žmogaus jėgas, garbingasis Teofilius sėmėsi stiprybės maldoje. Jo iniciatyva 1940 metais Kauno Šv. Mikalojaus (seserų benediktinių) bažnyčioje buvo pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Malda ir pasivedimas Viešpaties valiai padėjo jam išgyventi sudėtingiausius išbandymus ir išlikti nepalaužtos dvasios iki galo liudijant, kokią jėgą trapiam žmogui suteikia krikščioniškas tikėjimas.

Tad dėkodami Dievui už arkivyskupą Teofilių Matulionį, melskime, kad ir mes būtume sustiprinti drąsos laisvai skelbti Kristaus tiesą. Melskime, kad visi būtume drąsūs krikščioniško gyvenimo liudytojai. Te įsikūnijusi Dievo malonė, kurią švenčiame Kalėdų iškilmėje, tampa regima ir mūsų gyvenime.

Šventoji Mergelė Marija, kurios pasirodymo Fatimoje šimtąsias metines 2017 metais švęsime, tegloboja mūsų kraštą ir mus visus, netrukus įžengsiančius į Naujuosius Viešpaties ir arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metus!

Lietuvos vyskupai
Išskleisti Suskleisti

Gairės

PAGRINDINĖS PASIRENGIMO GARBINGOJO ARKIVYSKUPO TEOFILIAUS MATULIONIO BEATIFIKACIJAI GAIRĖS

Beatifikacija, arba skelbimas palaimintuoju, – tai ir asmens dorybių pripažinimas, ir Dievo darbų, atliktų per tą asmenį, atpažinimas. Palaimintasis – išskirtinė Dievo dovana visai Bažnyčiai ir kiekvienam iš mūsų.

Arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo tvirtai Dievu pasitikintis ir žmonėms atsidavęs ganytojas, persekiojamas ir kankinamas už ištikimybę Evangelijai ir meilę Bažnyčiai.

Beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą. Šis istorinis visai Bažnyčiai Lietuvoje įvykis pirmiausia yra puiki proga susitikti gyvąjį Jėzų Kristų ir tapti Jo mokiniais. Tai asmeniškai mums skirta Dievo malonė Evangelijos dvasia atnaujinti savo krikščioniškąjį gyvenimą ir pašaukimą. Sykiu tai kvietimas drąsiai gyventi Gerąja Naujiena šiandienos iššūkių ir persekiojimų akivaizdoje.

Lietuvos vyskupai kviečia brolius kunigus, parapijų bendruomenes, pašvęstojo gyvenimo institutų, įvairių maldos grupių, judėjimų ir bendruomenių narius drauge rengtis beatifikacijai ir dalyvauti jos iškilmėse.

Paskelbimas palaimintuoju yra puiki proga Gerąją Naujieną skelbti Kristaus nepažįstantiems geros valios žmonėms.

Kiekvienoje vyskupijoje vyskupo įkurta ir jo vadovaujama darbo grupė organizuoja ir koordinuoja pasirengimą beatifikacijai ir dalyvavimą jos iškilmėse. Vietos vyskupas, atsižvelgdamas į konkrečius poreikius ir galimybes, gali nustatyti ir kitas gaires arba papildyti šias gaires naujomis.

GYVENIMAS EVANGELIJA

  1. Atsiliepti į Dievo malonę, apsispręsti būti Jėzaus mokiniais ir gyventi Evangelija.
  2. Jėzaus pavyzdžiu vykdyti Dievo valią ir kasdien sekti Mokytoju.
  3. Žodžiu ir elgesiu liudyti tikėjimą į Kristų.
  4. Mylėti artimą Jėzaus pavyzdžiu, nes „nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13).
  5. Malda, žodžiu, konkrečiais darbais didžiadvasiškai mylėti artimą, ypač žmones, reikalingus pagalbos (pasitikėti ir skatinti pasitikėjimą Dievu, gerbti kitą žmogų, būti geranoriškiems ir jautriems su tais, kurie vargsta ir kenčia, nelikti abejingiems, kai kitą ištinka nelaimė, skleisti gyvybės kultūrą ir viltį, rūpintis bendruoju gėriu, socialiniu teisingumu, santarve).
  6. Visuomet vadovautis Evangelijos tiesa neatsižvelgiant į asmenis, vyraujančią nuomonę, patogesnę padėtį ar pragmatinius išskaičiavimus.
  7. Drąsiai ir tvirtai ginti silpnuosius, negalinčius apsiginti, neteisingai kaltinamus, pažemintus, nustumtus į gyvenimo paribį.
  8. Būti gailestingiems, kaip dangaus Tėvas yra gailestingas.
  9. Branginti vidinę laisvę, kurią suteikia atvirumas Evangelijos tiesai.
  10. Aktyviai dalyvauti Bažnyčios ir visuomenės gyvenime, drauge su kitais kurti žmoniškesnį ir teisingesnį pasaulį.

PASIRENGIMAS MALDA

  1. Branginti šv. Mišias ir jose maldingai dalyvauti.
  2. Švęsti sekmadienį, Viešpaties dieną, skirtą susitikimui su Dievu ir tarpusavio bendrystei.
  3. Adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dalyvauti Eucharistijos adoracijoje (pirmaisiais mėnesių penktadieniais, po šv. Mišių, adoracijai skirtomis dienomis, švenčių vigilijos metu, kitu numatytu laiku).
  4. Pažinti ir pamilti Dievo žodį. Reguliariai skaityti Šventąjį Raštą ir melstis su juo (skaityti ir melstis asmeniškai, šeimoje, maldos grupėje, bendruomenėje).
  5. Švęsti liturginius metus ir šventes atsiveriant Išganymo slėpiniui ir Dievo žodžiui (atsiliepti į Gavėnios kvietimą atsiversti ir tikėti Evangelija, pažinti ir pamilti Kristaus kryžiaus slėpinį, atlikti atgailą, su nuoširdžiu tikėjimu švęsti Kristaus Prisikėlimo slėpinį, atsiverti Šventosios Dvasios veikimui).
  6. Atnaujinti maldos gyvenimą. Patirti maldą kaip nuoširdų asmeninį susitikimą su Jėzumi, meldžiantis pasitikėti Dievu ir atverti Jam savo gyvenimą.
  7. Puoselėti ir skleisti bažnytines pamaldumo praktikas, ypač pamaldumą Švč. Jėzaus Širdžiai ir Švč. Mergelei Marijai (Rožinis, gegužinės ir birželinės pamaldos, pirmųjų mėnesio penktadienių ir šeštadienių praktika, kitos pamaldumo praktikos).
  8. Rengiantis beatifikacijai melstis už jaunimą, kad vyskupo ir kankinio Teofiliaus pavyzdžiu jis visada tvirtai pasitikėtų Dievu, būtų ištikimas Evangelijai ir mylėtų Bažnyčią.
  9. Maldoje dėkoti Dievui už garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimą palaimintuoju – išskirtinę Viešpaties dovaną, kuri atnaujina mūsų krikščioniškąjį tikėjimą, stiprina viltį ir pasitikėjimą, ugdo meilę Dievui ir artimui.
  10. Prieš vykstant į beatifikacijos iškilmes, parapijoje (bendruomenėje) surengti Permaldavimo ir atgailos pamaldas, švęsti Sutaikinimo sakramentą.

PASTORACINIS PASIRENGIMAS

  1. Pažinti vyskupo Teofiliaus asmenybę, jo liudijimu ir pavyzdžiu vadovautis šiandienos iššūkių akivaizdoje.
  2. Parapijoje (bendruomenėje) suburti pasirengimo beatifikacijai grupę. Stengtis, kad kuo daugiau narių įsitrauktų į aktyvų pasirengimą. Reguliariai aptarti pasirengimo eigą, organizacinius dalyvavimo iškilmėse klausimus.
  3. Skleisti pasirengimo beatifikacijai žinią. Apie rengimąsi informuoti parapijos skelbimų metu, parapijos (bendruomenės, vyskupijos) interneto svetainėje, vietos spaudoje, socialiniuose tinkluose ir kt.
  4. Dalytis su kitais pasirengimo patirtimi vyskupijos kunigų susitikimuose, dekanatų konferencijose, įvairiuose parapijos, bendruomenės susirinkimuose, „Marijos radijo“ laidose ir kitur žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan.
  5. Vieną ar kelis kartus surengti garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dieną parapijoje (bendruomenėje) su šv. Mišiomis, Švč. Sakramento adoracija, Sutaikinimo sakramentu, Rožiniu, kitomis pamaldumo Švč. Jėzaus Širdžiai ir Švč. Mergelei Marijai praktikomis, rekolekcijomis, konferencijomis, vyskupo Teofiliaus asmenybės pristatymu, jo liudijimo ir pavyzdžio aktualumu šiandien, informacija apie pasirengimą ir dalyvavimą beatifikacijos iškilmėse ir t. t.
  6. Organizuoti renginius, pristatančius būsimąjį palaimintąjį bažnytinių institucijų, pastoracinių tarybų, maldos grupių nariams, moksleiviams, studentams, sakramentams besirengiančiųjų vaikų tėvams, jaunimui, šeimoms, senelių ar slaugos namų gyventojams, įkalintiems asmenims, įvairių bendruomenių ar grupių nariams ir t. t.
  7. Surengti piligriminę kelionę Lietuvoje aplankant vietas, susijusias su vyskupo Teofiliaus gyvenimu. Tai Kaišiadorių katedra, Birštono sakralinis muziejus, Septynių skausmų kelias Guronyse (Kaišiadorių r.), Kauno Šv. Mikalojaus (seserų benediktinių) bažnyčia, Alanta, Šeduva ir kt.
  8. Aplankyti parapijiečius jų namuose padovanojant būsimojo palaimintojo paveikslėlį, lankstinuką, pakviečiant rengtis beatifikacijai ir dalyvauti jos iškilmėse.
  9. Rengiantis beatifikacijai, ieškoti būdų ir priemonių Gerajai Naujienai skelbti Kristaus nepažįstantiems geros valios žmonėms.
  10. Iš anksto planuoti ir organizuoti kelionę į beatifikacijos iškilmes Vilniuje birželio 25 dieną.
Patvirtinta Lietuvos Vyskupų Konferencijos, 2017-03-02
Išskleisti Suskleisti

Simbolika

TEOFILIAUS METŲ IKONOGRAFIJOS ŽINIA

Lietuvos vyskupams 2017-uosius paskelbus Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais, dizainerė Silvija Knezekytė sukūrė metų temą atspindintį plakatą ir plakato žinią perteikiantį logotipą.

Plakate pavaizduotas metų „kaltininkas“ – garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis. Esame įpratę fotografijose matyti savo hierarchus puošniais drabužiais ir pozuojančia veido išraiška. Tarp negausiai išlikusių Teofiliaus nuotraukų taip pat galima atrasti jo hierarchinės povyzos atvaizdų, tačiau jie nėra dominuojantys. Ilgus metus trukęs įkalinimas, persekiojimas ir trukdymas eiti ganytojo pareigas suformavo tvirtą charakterį, užgrūdino valią ir sustiprino tikėjimą galutine Dievo pergale.

Dailininkė pasirinko apie 1955 m. Potmos (Mordovija) invalidų namuose darytą nuotrauką, kuri giliausiu būdu išreiškia garbingojo Teofiliaus kaip Bažnyčios pripažinto kankinio dvasią. Prieš fotoaparatą jis visiškai nesistengia pozuoti, nesirūpina ištiesinti sudribusį ir jam per didelį švarką, pasitaisyti atsikišusį marškinių kraštelį, o šypsena užmaskuoti griežto režimo lageriuose išvarginto veido raukšlių. Mąslus žvilgsnis nenukreiptas į objektyvą, bet žvelgia į tolį. Šią laikyseną psalmininkas taip apibūdina: „Keliu akis į kalnus – iš kur ateis man pagalba? Pagalba man ateina iš VIEŠPATIES, kuris padarė dangų ir žemę“ (Ps 121, 1–2). Teofiliaus žvilgsnis ieško ir tikisi pagalbos ne tiek iš žmonių, kiek iš paties Dievo. Nuodėmės apakinti žmonės jį kiek įmanydami skriaudė, bet Dievas guodė.

Plakato pilkšvame fone išryškėja kryžius, iš kurio visomis kryptimis sklinda šviesūs spinduliai, stiliumi primenantys tradicinių lietuviškų kryžių-saulučių dvasią. Šviesi, baltai geltona kryžiaus spalva simbolizuoja galutinę Kristaus pergalę, o subtiliai skaidantys pilką spalvą spinduliai neleidžia įsivyrauti tam, ką mes pavadintume pilka ir varginančia kasdienybe. Jos garbingasis kankinys Teofilius turėjo labai daug, bet maldos akimirkos jam tapdavo vilties spinduliais. Juk „šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė“ (Jn 1, 5).

Plakato centre matome link Teofiliaus palinkusią Švenčiausiąją Jėzaus Širdį, itin daug reiškusią jo dvasingumui. Vos trejų metų būdamas neteko motinos, kuri mirdama visą savo šeimą pavedė Švč. Jėzaus Širdies globai. Kaip Apvaizdos rūpestį Teofilius priima ir tai, kad jam, jau kunigui, teko darbuotis keliose Švč. Jėzaus Širdies titulo bažnyčiose (Bikavoje ir Peterburge). Grįžęs į tėvynę jis rėmė idėją paaukoti Lietuvą Švč. Jėzaus Širdžiai, kad mūsų šalis būtų ne tik Marijos žemė, bet ir Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tauta. Toks paaukojimas įvyko Pirmajame Lietuvos eucharistiniame kongrese (1934 m.).
Nors Jėzaus Širdies pavaizdavime randame tradicinių ikonografinių ženklų (perverta širdis su kryželiu viršuje), tačiau Viešpaties meilės žmonijai simbolio autorė nesistengė kokiu nors būdu išgražinti ar papuošti. Paprastumas čia vaidina lemiamą rolę, nes ir Teofiliaus malda lageriuose buvo paprasta: sudedamas medinis kryžius, ranka rašyta maldaknygė, iš duonos nulipdytas rožinio vėrinys, iš razinų pagamintas „vynas“ Eucharistijai… Švč. Jėzaus Širdis apraizgyta ne tradiciniu erškėčių vainiku, bet spygliuota viela, kuri nusidriekia iki pat plakato kraštų, pridengdama ir kryžių. Teofilius daug metų matė aplink save spygliuotą vielą, o kai nematė, tai jautė sekimą, pokalbių klausymąsi, laiškų cenzūrą… Visa tai vyko iš neapykantos tikėjimui, kuriuo gyveno garbingasis kankinys Teofilius.

Apaštalas Paulius rašė: „Jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai“ (1 Kor 12, 26), su juo kenčia visa Bažnyčia – Kristaus Kūnas. Arkivyskupo Teofiliaus kančia buvo suvienyta su Kristaus kentėjimais, o iš meilės mums perverta Viešpaties širdis buvo Teofiliaus stiprybės šaltinis. Kančia nėra savitikslė, bet per kryžių veda į prisikėlimą – „Per kryžių į žvaigždes!“

Žvelgdami į Teofiliaus metų ikonografiją pamąstykime apie tai, kas mums yra tie pančiai, neleidžiantys gyventi Dievo vaikų laisvėje. Palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Teofilius savo užtarimu trokšta padėti kiekvienam, siekiančiam išsivadavimo iš egoizmo, netvarkingų įpročių, vidinių kalėjimų… Jis parodė, kad net ir tikrame kalėjime būnant galima išlikti laisvam – „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).

Mons. dr. Algirdas Jurevičius

TEOFILIAUS METŲ IKONOGRAFIJA
Autorė – dizainerė Silvija Knezekytė.

Svetainėje naudojamus tekstus, ženklus, nuotraukas ar simbolius galima laisvai naudoti sielovadiniais ar informaciniais tikslais nurodant šaltinį. Dėl komercinių ar kitų tikslų prašome kreiptis į svetainės kuratorių.

Scroll to Top