Jau eilę metų visų vyskupijos parapijų, kuriose yra atsikūrusi Gyvojo Rožinio draugija, jos nariai spalio ar lapkričio mėn. renkasi į Kaišiadorių katedrą dėkoti Viešpačiui už per metus patirtas malones ir prašyti globos ateičiai. Šių metų šventės tema buvo “Iš kalėjimų ir lagerių į altoriaus garbę“. Suprantama, kad savo maldas skyrėme palaimintajam Teofiliui, Viešpačiui dėkojome už beatifikaciją ir prašėme jam altoriaus ŠVENTOJO garbės.
Ir šią spalio 26-ąją į katedrą rinkosi įvairių spalvų skarelėmis pasidabinę Gyvojo Rožinio draugijos nariai. Spalvų įvairovė reiškia dekanato pavadinimą. Todėl, susitikęs su ne visai pažįstamu žmogumi, gali suprasti kurį dekanatą jis atstovauja.
Šventė prasidėjo 11 val. 30 min. Gyvojo Rožančiaus draugijos himnu – giesme „Su galinga Rožančiaus malda…“. Po jo sekė Rožinio malda, kuriai vadovavo Kernavės parapijos GRD būrelis. Kadangi spalio mėnuo popiežiaus Pranciškaus yra paskelbtas „Ypatingu misijų mėnesiu“ todėl Rožinio slėpiniai buvo paimti iš Nacionalinės misijų tarnybos 2019 m. leidinėlio “Eikite į visą pasaulį…“ (Švč. M. Marijos Rožinio malda švenčiant ypatingąjį misijų mėnesį). Žinoma šioje Rožinio maldoje nebuvo pamirštas ir palaimintasis Teofilius, nes kiekvienas slėpinys baigdavosi kreipiniu į Švč. M. Mariją ir palaimintąjį.
Lygiai 12 val. prasidėjo šv. Mišios, kurioms vadovavo vyskupas emeritas J.E. Juozas Matulaitis ir kanonizacijos bylos postulatorius kun. Marius Talutis. Mišių pradžioje vyskupas pasveikino taip gausiai susirinkusius GRD narius iš visos vyskupijos ir pasidžiaugė mūsų vieninga ir galinga malda. Kun. Marius Talutis pasakė pamokslą, kuriame kalbėjo ne tik apie palaimintąjį bet prisiminė ir apie paskutinio partizano Antano Kraujalio perlaidojimą Vilniuje, minėjo ir kitus partizanus, kovojusius dėl mūsų laisvės. Kun. Marius pasidžiaugė, kad jau turime Adolfo Ramanausko Vanago kapą Vilniuje Rasų kapinėse, kurį galime lankyti ir melstis.
Betarpiškai po šv. Mišių sulaukėme ir vyskupo J.E. Jono Ivanausko su labai gera žinia.
Vyskupas visai neseniai grįžo iš Kanados, kur buvo nuvykęs padėkoti Kanados lietuviams už didelę Lietuvai dovaną – į anglų kalbą išverstą J.E. vyskupo Algirdo Jurevičiaus knygą „Susipažinkime – esu Teofilius“, kurios Lietuvai skirta net 3000 egzempliorių. I šventę vyskupas atsivedė ir šio darbo fundatorių p. Henry Švažą, kuris šios knygos vertimą ir išleidimą skyrė savo neseniai mirusios žmonos Dianos Choromanskytės Švažas atminimui. Įdomu tai, kad Dianos Švažas giminės šaknys yra Kaišiadoryse.
Ši vyskupo žinia mus labai pradžiugino, pasirodo, kad garsas apie palaimintąjį jau už vandenyno.
Pagaliau paskutinis šventės akcentas – vyskupo emerito Juozo sveikinimas jo dviejų garbingų – kunigystės 50-ties metų ir vyskupystės 30-ties metų Jubiliejų proga. Ir visai nesvarbu, kad šių jubiliejų datos jau praėjo, tačiau juk visi šie metai vyskupui yra jubiliejiniai.
Atsigaivinę palaimintojo Teofiliaus dvasia ir užsidegę dar didesniu ryžtu melsti jam ŠVENTOJO garbės pakylėti išsiskirstėme į namus.
Širvintų dekanato GRD koordinatorė
Ses. Irena Valaitytė (KKMD)
Nuotr. Daliaus Šatrausko