Palaimintojo Teofiliaus vizitacija Joniškio parapijoje

Paruošta pagal Linos Rudnickienės 2017 m. liepos 5 d. „Šiaulių krašte“ spausdintą straipsnį „Palaimintojo pėdsakai liko ir mūsų krašte“.

Kau­ne gy­ve­nan­ti iš Jo­niš­kio kraš­to ki­lu­si Ire­na Liu­ci­ja Ke­re­ly­tė į „Si­dab­rės“ re­dak­ci­ją at­siun­tė laiš­ką, ku­ria­me pri­si­mi­nė, kaip 1939 me­tų lie­pos 26 d. vys­ku­pas T. Ma­tu­lio­nis vi­zi­ta­vo Jo­niškio pa­ra­pi­ją.

„(… Vys­ku­pas Teo­fi­lius Ma­tu­lio­nis, grį­žęs iš so­vie­tų są­jun­gos ka­lė­ji­mų, lan­kė įvai­rias Lie­tu­vos pa­ra­pi­jas. Ma­no tė­vai Liu­ci­ja ir Pra­nas Ke­re­liai iš­sau­go­jo fo­tog­ra­fi­ją, ku­rio­je ta­da prie nau­jos gra­žios Jo­niš­kio kle­bo­ni­jos nu­si­fo­tog­ra­fa­vo Jo­niš­kio vals­čiaus ka­ta­li­kiš­kas bend­ruo­me­nė, įvai­rių ka­ta­li­kiš­kų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, kvies­ti­niai sve­čiai, pa­kvies­ti į po­kal­bį su vys­ku­pu jo vi­zi­ta­ci­jos pro­ga.

Jo­niš­ky­je vys­ku­pai vi­zi­tuo­da­vo kas pen­ke­ri me­tai. Pa­ra­pi­jo­je ir Jo­niš­kio baž­ny­čio­je ta pro­ga 1939 m. lie­pos 26 d. vy­ko di­džiu­lės iš­kil­mės. Jau­nuo­liams vys­ku­pas tei­kė Sut­vir­ti­ni­mo Sak­ra­men­tą, gau­si ku­ni­gų ir bend­ruo­me­nės pro­ce­si­ja ly­dė­jo jį apie baž­ny­čią. Bal­tais dra­bu­žiais pa­si­da­bi­nęs bū­rys gė­lių bars­ty­to­jų vi­sų prie­ky­je plaz­dė­jo. Ta pro­ga bu­vo au­ko­ja­mos šv. Mi­šios įvai­rio­mis in­ten­ci­jo­mis. Baž­ny­čia ne­su­tal­pi­no vi­sų mal­dai, tad ir šven­to­rius jų bu­vo pil­nas. Gie­do­to­jų cho­ro ir var­go­nų ai­das skam­bė­jo po vi­są Jo­niš­kį. Vy­ko įvai­rūs su­si­ti­ki­mai su į iš­kil­mes at­vy­ku­siais ku­ni­gais, ki­tais sve­čiais. Jo­niš­kie­čiai sve­čiams taip pat tu­rė­jo ką pa­pa­sa­ko­ti, pa­si­go­do­ti apie gy­ve­ni­mą, lū­kes­čius pa­ra­pi­jo­je. Mies­tas ūžė gies­mė­mis, dai­no­mis, šo­kiais, jau­ni­mo sam­bū­riais. Juk su­gu­žė­jo se­niai ne­si­ma­tę gi­mi­nai­čiai, bi­čiu­liai ir šv. Oną švęs­ti. Su­si­tik­ti – pro­ga iš­skir­ti­nė.

Ak­cen­tuo­ja­ma, kad šie me­tai – Tau­ti­nio kos­tiu­mo me­tai. Ta­čiau re­tai kur da­bar jį pa­ma­ty­si, o štai Jo­niš­kio mo­te­rys jau prieš 78-erius me­tus iš­kil­mė­se vil­kė­jo puoš­nius tau­ti­nius kos­tiu­mus. Gra­žu pa­žiū­rė­ti!, – taip laiš­ką už­bai­gia kraš­tie­tė Ire­na Liu­ci­ja Ke­re­ly­tė.

Te­be­sau­go­mas pa­lai­min­to­jo pa­si­ra­šy­tas ak­tas

Jo­niš­kio de­ka­nas Eduar­das Se­maš­ka kaip bran­giau­sią re­lik­vi­ją sau­go vys­ku­po Teo­fi­liaus Ma­tu­lio­nio vi­zi­ta­ci­jos Jo­niš­ky­je 1939 me­tų lie­pą ak­tą, su­ra­šy­tą tų pa­čių me­tų lie­pos 30 d. Paš­vi­ti­ny­je.

„(…) Ka­no­niš­kai vi­zi­ta­ci­jai į Jo­niš­kį at­vy­ko­me tų pat me­tų lie­pos mėn. 24 die­ną. Di­de­liu iš­kil­min­gu­mu mus su­ti­ko Didž.

Gerb. vie­tos kle­bo­nas, daug de­ka­na­to dva­siš­ki­jos, di­de­lė Jo­niš­kio pa­ra­pi­jos or­ga­ni­zuo­tos ir neor­ga­ni­zuo­tos ka­ta­li­kiš­kos vi­suo­me­nės mi­nia. Baž­ny­čion įžen­gę klau­sė­me kun. Kle­bo­no ra­por­to, ku­ria­me jis skau­da­ma šir­di­mi nu­si­skun­dė dėl jo ga­no­mo­je pa­ra­pi­jo­je be­si­reiš­kian­čio in­di­fe­ren­tiz­mo bei re­li­gi­nio at­ša­li­mo, bet su džiu­gia šir­di­mi kons­ta­ta­vo Jo­niš­kio pa­ra­pi­jo­je be­si­reiš­kian­tį gy­vo­sios dva­sios są­jū­dį Ka­ta­li­kiš­ko­sios Ak­ci­jos, re­li­gi­nių pra­kti­kų, ka­ta­li­kiš­ko są­mo­nin­gu­mo pa­vi­da­lais. Pa­tys pra­bi­lo­me, pa­reikš­da­mi džiaugs­mą bei tė­viš­ką pa­si­ten­ki­ni­mą pa­ra­pi­jie­čių gra­žiu ka­ta­li­kiš­ku gy­ve­ni­mu ir pa­mo­kė­me bei pa­ra­gi­no­me ti­kin­čiuo­sius ryž­tin­gai lai­ky­tis Kris­taus moks­lo, ne­pa­si­duo­ti lai­ciz­mo ir in­di­fe­ren­tiz­mo su­ges­ti­joms, o sa­vo tau­riu ka­ta­li­kiš­ku gy­ve­ni­mu nu­to­lu­sius nuo Baž­ny­čios jai at­gal lai­mė­ti. Vi­siems Die­vo ma­lo­nė­je esan­tiems su­tei­kė­me 50 die­nų at­lai­dų, mel­dė­mės už mi­ru­sius, ka­no­niš­kai vi­zi­ta­vo­me Šv. Sak­ra­men­tą. Ry­to­jaus die­ną at­lai­kė­me skai­ty­tas Šv. Mi­šias ir tei­kė­me Sut­vir­ti­ni­mo Sak­ra­men­tą. Lie­pos mėn. 26 die­ną Šv. Onos at­lai­dų pro­ga ce­leb­ra­vo­me po­nti­fi­ka­li­nes Šv. Mi­šias ir su­tvir­ti­no­me. Gi lie­pos mėn. 27 die­ną lai­kė­me skai­ty­tas Šv. Mi­šias, su­tvir­ti­no­me, pa­sa­kė­me bai­gia­mą­jį žo­dį, pa­reikš­da­mi pa­dė­ką Jo Kil­ny­bei kle­bo­nui ka­nau­nin­kui P. Kor­zo­nui ir jo bend­ra­dar­biams už pa­ro­dy­tą mums la­bai di­de­lį nuo­šir­du­mą ir ti­kin­tie­siems už skait­lin­gą da­ly­va­vi­mą mū­sų Jo­niš­ky­je lan­ky­mo­si me­tu. Po to lan­kė­mės Kal­ne­lio Kop­ly­čio­je, kur apy­lin­kės ti­kin­čių­jų bu­vo­me gra­žiai su­tik­ti, ap­žiū­rė­jo­me ge­rai tvar­ko­mą be­ne­fi­ci­ją. Vi­so su­tvir­ti­no­me 1266 as­me­nis.

Mū­ri­nė baž­ny­čia – mū­ri­nė, di­din­ga. Vie­tos Kle­bo­no, jo pa­ra­pi­jie­čių pa­stan­go­mis gra­žiai iš­puoš­ta pa­li­ko mums neiš­dil­do­mo įspū­džio Kle­bo­nas Jo Kil­ny­bė Ka­nau­nin­kas P. Kor­zo­nas – ho­mo ecc­le­siae (iš lo­ty­nų kal­bos – Baž­ny­čios žmo­gus) sa­vo di­de­liu rū­pes­tin­gu­mu baž­ny­čią už­lai­ko pa­vyz­din­go­je tvar­ko­je. Li­tur­gi­niai dra­bu­žiai bei in­dai už­lai­ko­mi gra­žiai ir Didž. Gerb. Ka­nau­nin­ko pa­stan­go­mis pa­sku­ti­niais me­tais baž­ny­čia sko­nin­gai sko­nin­gai at­re­mon­tuo­ta, įgy­ta nau­jų li­tur­gi­nių dra­bu­žių bei in­dų. Baž­ny­ti­niai tro­be­siai ge­ra­me sto­vy­je. (…) Mus la­bai džiu­gi­na gra­ži san­ty­kių har­mo­ni­ja tarp Didž. Gerb. Kle­bo­no, jo bend­ra­dar­bių vi­ka­rų ir ku­ni­go vie­tos ka­pe­lio­no. (…) Mes esa­me la­bai pa­ten­kin­ti baž­ny­ti­niu gie­do­ji­mu, ku­ris la­bai gra­žiai pa­si­tar­nau­ja ti­kin­čių­jų mal­dos nuo­tai­kai ir ku­rių be abe­jo puo­se­lė­ja­mas ir ug­do­mas ne be dva­sios va­dų pa­stan­gų. Gra­ži dvie­jų aukš­tų prie­glau­da kal­ba, kad so­cia­li­nė ak­ci­ja ir Mei­lės įsa­ky­mas gy­vai rea­li­zuo­ja­mas pa­ra­pi­jos gy­ve­ni­me. Su ma­lo­nu­mu ir džiu­gio­mis min­tis su­ti­ko­me Gerb. Kle­bo­no ke­ti­ni­mą ir jau pa­ro­dy­tas rea­lias pa­stan­gas pa­sta­ty­ti di­de­lį tri­jų aukš­tų pa­ra­pi­jos na­mą su sa­le ir ki­to­mis pa­tal­po­mis, ku­rių da­lį iš­nuo­mo­jus, bus gau­ta pa­ja­mų šio na­mo iš­lai­ky­mui pa­deng­ti.

To­dėl Ap­vaiz­da te­tei­kia Gar­biam Ka­nau­nin­kui Kle­bo­nui P. Kor­zo­nui gra­žios ir il­gos svei­ka­tos ir ki­tų sa­vo ma­lo­nių, ku­rių stip­ri­na­mas ga­lė­tų sėk­min­gai įvyk­dy­ti sa­vo pa­si­ry­ži­mus ir iš­ga­nin­gus dar­bus Baž­ny­čiai ir Jo­niš­kio pa­ra­pi­jai. O jo pa­gal­bi­nin­kams Kun. J. Ar­mo­nui, kun. B. Ra­da­vi­čiui, vie­tos gim­na­zi­jos ka­pe­lio­nui kun. P. Ra­ce­vi­čiui pra­šo­me Aukš­čiau­sią­jį siųs­ti pa­lai­min­gos iš­tver­mės ir to­liau taip gra­žiai dirb­ti sie­lų ge­ro­vei. Šių jaus­mų ve­di­ni iš šir­dies jiems vi­siems tei­kia­me ga­ny­to­jiš­ką pa­lai­mi­ni­mą. Theop­hi­lus Ma­tu­lio­nis, Ti­tu­la­ri­nis Mat­re­gos Vys­ku­pas“ (kal­ba ne­tai­sy­ta – aut. pa­st.).