Palaimintasis vyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis rašė daug laiškų, nemažai jų išlikę iš Vladimiro kalėjimo ir Potmos invalidų namų. Rašė taip pat iš Birštono ir Šeduvos, rašė laiškus iki paskutinių gyvenimų dienų. Jo gražia rašysena parašyti laiškai aplankydavo šeimos narius, giminaičius, brolius vyskupus ir kunigus. Vyskupo laiškuose juntamas nepaprastas švelnumas, rūpestis kitu, atsidavimas Dievo valiai, meilė Bažnyčiai. Skaitant laiškus atrodo pats palaimintasis prabyla į kiekvieną skaitytoją. Pateikiame keletą Kalėdinių laiškų iš prelato Prano Gaidos knygos „Nemarus mirtingasis“. Malonaus skaitymo!
Laiškai kunigui Jonui Pilkai (Butrimonys, Alytaus raj.)
Sveiki sulaukę Šventų Kalėdų!
Garbė Jėzui Kristui!
Brangus ir Mylimas Kunige Jonai!
Nuoširdžiai sveikinu su šventomis Kalėdomis, Išganytojo Užgimimo švente ir Naujais 1955 Metais. Meldžiu ir linkiu, kad Kūdikėlis Jėzus iš savo Naujo Betlėjaus kūtelės prakartės – altoriaus, kada laikysi Bernelių Šventas Mišias, palaimintų Tave ir suteiktų gausių savo malonių, ypač kurių trokšti, laikytų Tave su ganomaisiais savo globoje gražioje sveikatoje. Kūčių vakarienėje dvasioje laušiu aplotką – Dievo pyragą, o rytą, atnašaudamas pro Dioecesi, in Memento per Nekalčiausią Marijos Širdį pavesiu Jus visus Jėzaus Širdies gailestingumui ir globai. Su Dievu, Brangus ir Mylimas Kunige Jonai!
Su ganytojiškuoju palaiminimu mylįs Tave –
Teofilius
Invalidų Namai,1954. XII. 22
P. S. P. Mykolas siunčia Tau sveikinimus ir karštus linkėjimus viso kuo geriausio švenčių proga. Pro Dioecesi – Šv. Mišių intencija už savo vyskupiją. Vyskupas Teofilius ir būdamas tremtyje meldėsi už savo vyskupiją. In Memento – Šv. Mišių kanono (I Eucharistinės maldos) vieta, kur meldžiamasi už gyvuosius. Mykolas Daniševičius – gyveno viename kambaryje su pal. Teofiliumi invalidų namuose, labai daug padėjo Teofiliui, jį slaugė ligoje.
Laudetur Jesus Christus !
Brangus ir Mylimas Kunige Jonai!
Prašau priimti mano sveikinimą ir gausių Viešpaties malonių linkėjimą šv. Kalėdų – Viešpaties Jėzaus Užgimimo ir Naujųjų Metų proga, gražioje sveikatoje ilgiausių metų, te Augščiausias sergsti nuo viso pikto.
Aš, ačiū Dievui, gyvenu po senovei, nieko naujo, nebent tiek iš mūsų namų visi 25 lenkai išvyko į Lenkiją, o 49-ms pritaiko amnestiją po ukazu iš 17. Likusieji laukiam papučiant naujo smarkesnio vėjo. Žiema šalta, po kelias dienas stovi šalčiai po 25°-30° šalčio, sniego prisnigo nemažai. Ir dėl to šiemet ir kambarys vėsokas.
Ar tiesa, kad iš visokių kraštų katalikai žada aplankyti Lietuvą? Būtų mūsų laikams ir aplinkybėms nepaprastas dalykas. Būk + Ramanauskas iš Abezo, šiaurės, atvyko į Telšius, o + Dulbinskis iš Mordovijos lagerio grįžo į Rygą. Tai ir tos menkos naujienos bus jau viskas. Su Dievu.
Mylįs Kristuje –
+ Teofilius
Invalidų Namai, 1955. XII.18
Ramanauskas Pranciškus (1893-1959) – Telšių vyskupas. Dulbinskis Kazimieras (1906-1991) – Rygos vyskupas pagalbininkas.
Laiškas brolienei Mikalinai Matulionienei (Kaunas)
Garbė Jėzui Kristui!
Brangi ir Mylima Broliene!
Artėja šv. Kalėdos – Viešpaties Jėzaus Užgimimo šventė ir Nauji Metai. Prašau Brolienę tų iškilmingų švenčių proga priimti mano nuoširdų sveikinimą ir karštus gausių Viešpaties malonių linkėjimus. Te Augščiausias laiko gražioje sveikatoje, ramybėje ilgus metus.
Visi iš mūsų namų lenkai – 26 asmenys išvyko į Lenkiją. Žymiai sumažėjo katalikų skaičius, belikom 9 lietuviai (jų skaičiuje 2 lietuvaitės) ir vienas kitas iš kitų tautų. Laukiam antro paliuosuotų pagal amnestiją sąrašo, bet mūsų direktorius būk sakęs, kad daugiau sąrašų tokių asmenų, kuriem amnestija taikoma, nebus paskelbta. Dabar reikia kitų vėjų pučiant laukti. Nesinorėtų, kad ypač žiemą keltų į kitus namus. Iš patyrimo žinom, kaip maloni kalinių kelionė ypač šalčių metu. Bet būk valia Tavo, Viešpatie.
Pas mus irgi nieko naujo, viskas po senovei, vienodai slenka pilkos gyvenimo dienos. Kasdien, ypač Nekruvinos Aukos metu, prisimenu a.a. mylimą brolį Juozapą. Paskubėjo, aplenkė mane. Kai būsite prie jo kapo, prašau nuo manęs sukalbėti «Sveika Marija».
Ar Brolienė apie Antaną iš Donelaičio 4 minėjote praeitame laiške? Atsimenu. Sudiev.
Te Jėzaus ir Marijos Širdys laiko savo globoje –
Teofilius
Invalidų Namai, 1955. XII. 11
P. S. Prašau Didžiai Gerbiamą Poną Povilą priimti mano sveikinimą ir linkėjimus viso geriausio šv. Kalėdų ir Naujų Metų proga.
Laiškai prelatui Juozapui Matulaičiui – Labukui
Laudetur Jesus Christus!
Illustrissime Domine!
Širdingai sveikinu Augštai Gerbiamą ir Mylimą Prelatą su šventomis Kalėdomis, Išganytojo Užgimimo Diena ir Naujais 1955 metais. Linkiu ir prašau Kūdikėlį Jėzų, kad Jis iš savo naujo Betlėjaus tvartelio prakartės – Altoriaus laike Nekruvinos Aukos, Bernelių Mišių palaimintų Jus ir suteiktų Jums savo malonių, ypač tų, kurių reikalingi esate, kad laikytų Jus gražioje sveikatoje ir padėtų bei prašalintų kliūtis grįžti pas savuosius ir rasti juos gyvus ir sveikus. Linkiu, kad brangioje Lietuvoje įsiviešpatautų Išganytojo Užgimimo metu per angelus pažadėta ramybė ir iš visų lietuvių lūpų suskambėtų linksmas Aleliuja!
Pas mus nieko naujo, viskas po senovei. Tiesa, ir pas mus 8 asmenys, jų tarpe vienas lietuvis, išvyko namo. Šaukė prelatą Pukį ir Jam sakė, kad bus paliuosuotas. Per stotį Potmą kasdien kaliniai vyksta namo, daug kalėjusių 25 metus, jų tarpe nemaža lietuvių – kauniškių, vilniškių, kaišiadoriškių.
Iš Kauno seminarijos paėmė į kariuomenę 30 auklėtinių ir 3 naujai įšventintus į kunigus. Juk buvo laikas, kad vargonininkus, zakristijonus ir varpininkus paliuosuodavo. Kun. Stasys [Kiškis] rašė iš Krasnojarsko – jau baigė kalinio bausmę. Apgyvendino bendrabutyje, dirba prie statybos šilko kombinate. Namo kelias užpustytas. O kaip su Prelato bausmės baigimu ir grįžimu?
Mano reikalu brolis laukia atsakymo iš draugo Vorošilovo. Esu ramus, būk valia Tavo. Porą mėnesių vargino išijas dešinėje kojoje, bet dabar, ačiū Dievui, beveik praėjo. O kaip Prelatas laikotės su sveikata! Kaip su anglų kalba? Gal jau «free speak english».
Rašė, kad kan. Cijūnaičio sveikata pablogėjo, nors visada nekaip jautėsi. Matyt, operacijos pasekmė. Gyvena Žasliuose.
Į Žiežmarius atvyko kun. Dzekonskis iš Malėtų, o kun. Pilka (tas, kurs klieriku atvykdavo į Kaišiadoris) perkeltas į Butrimonis – Prelato gimtinės parapiją. Kun. Milžinas iš savo senos vietos (buvo Kaune Įgulos bažn. klebonu) dabar esąs mažiausioje Kaišiadorių padangės parapijoje. Kun. Stakauskas Gelvonyse altaristų. Susirašinėju su kun. L. Puzonu, kun. Žviniu, + Prancišku [vyskupu Pranciškumi Ramanausku].
Jie visi vienoje vietoje – Komi ASSR, Abezi. Laikosi neblogai, dvasiškai irgi darbuojasi. Tik kun. Liudvikas (Puzonas) su plaučiais skundžiasi. K. Jono tris pirštus pritraukė, žada daryti operaciją. O + Pranciškus irgi su sveikata nekaip, bet aplamai patenkinamai.
12. XII Vilniuje iškilmingai užbaigtas šimto metų jubilėjus nuo Nekalto Motinos Švenč. Prasidėjimo pagarsinimo dogmos.
Su Dievu, Augštai Gerbiamas ir Mylimas Prelate. Te Jėzaus ir Marijos Širdys globoja Jus ir teikia gražios sveikatos. Aš kasdien atsimenu Jus. Prašau atsiminti mane. Su tikra pagarba ir meile Kristuje –
+ Teofilius
Invalidų Namai, 1954. XII.18
Aštunta metinė (20. XII)
+Pranciškus – Telšių vyskupas Pranciškus Ramanauskas. Aštuna metinė – vyskupas Teofilius pažymi jog praėjo aštuoni metai nuo suėmimo 1946 m. gruodžio mėn.
Garbė Jėzui Kristui!
Illustrissime Domine!
Prelato laišką iš 8. XII š. m. gavau 20.XII. Nuoširdžiai dėkoju už šventų Kalėdų ir Naujųjų Metų sveikinimus bei linkėjimus. Pas mus 38 katalikai, jųjų tarpe trys spirituales ir septynios mulieres (trys kunigai ir septynios moteriškės). Visokių tautų ir kalbų. Norėjom Kūčių vakarienę visi bendrai valgyti, bet kadangi valgykloje nepavėlijo, pasidalinome į grupes ir rengėm kambariuose. Mes penki lietuviai (vienas ligoninėje serga), vengras, slovakas (sac. S. J.) (kunigas, jezuitas) ir lenkas valgėm sykiu. Turėjom Dievo pyragų, lietuviškų šližikų, tik ant stalo po staltiese nebuvo šieno. Laužiant plotką svarbiausias linkėjimas buvo sekančias Kūčias valgyti namie pas savuosius. Valgant gi Kūčias, nors buvom Invalidų Namuose, bet siela-dvasia aplankėm Tėvynę, savuosius, draugus, prietelius, pažįstamus, ištremtus-vargstančius brolius-seseris lietuvius, išblaškytus po tolimas šiaurės tundras, Vorkutą, Abėzį, Sibirą platų, Kazachstaną su jųjų pūgom, karščiais … O širdį spaudė liūdesys, ilgesys …
Mano kalėjimo dienos skirtingos nuo Prelato gyvenimo dienų. Prelatas užimtas darbu iki 16-18 val. per parą, net dienomis ir naktimis reikia dirbti. Aš nuo Vilniaus iki Potmos visada, dieną ir naktį, uždarytas kambary be jokio darbo, tik apie valandą per parą išleisdavo «na progulki» (pasivaikščioti) uždaroje vietoje keliolika žingsnių ilgio ir pločio. Tiek laiko teturėdavau progos pakvėpuoti lauko oru. Nei medelio, nei žolelės, nei «gyvos dūšios» apart sargybos. Pas mus Vladimire buvo nemaža biblioteka (apie 10 tūkst. knygų), galima buvo skaityti. Vladimire žinojom pavardes apie 40 lietuvių, jųjų skaičiuje + Mečislovą (arkivyskupą Mečislovą Reinį) ir 10 sac. (kunigų) Aš sutikau tik septynis (jųjų skaičiuje a.a. Mironą, kun. Janulaitį ir kun. invalidą iš Amer.).
Kan. Varnas mirė 1952 m. Nerašė kur, bet reikia manyti – Lietuvoje. Tikrai nežinau, būk Vilniuje trys kryžiai laike audros vasarą sutraukdavo perkūnus ant aplinkinių gyventojų, o katedros varpinė-bokštas trukdė judėjimą ir dėlto diruti sunt (nugriauti). Rašė, būk Šv. Tėvas serga, paralyžuotas, bet geriau jaučiasi. Vyskupas Ramanauskas rašė, kad neseniai vienas konfratras rašęs, jog sutikęs žmogų, kuris sakęs, kad 1950 m. Kazachstane sutikęs invalidų namuose + Vincentą (vyskupą Borisevičių). Nors tai sunkiai patikima žinia, bet viskas galima. Būtų nepaprastai džiugu, jei Dievas būtų jį išsaugojęs. Būk Kauno bazilikoje apie jubilėjų nieko nebuvo sakyta, nors provincijoje kai kur buvo iškilmingai švenčiamas. Būk pas ligonį sacerdotes (kunigai) vežami kolchozų arkliais. Su sugrįžusiais confratribus (kunigais) apsieinama valdininkų mandagiai. Dauguma gyvena altarijose. Kun. Stasio, s. Petro, dabartinis adresas: Krasnojarsk, pos Pervomajskij, ul. Novaja N° 30 kv. 8.
Rygoje buvo konsekruoti du vyskupai. Vienas iš jųjų, b. seminarijos rektorius Dulbinskis, gyvena ištremtas į Abezą. Negirdėti, bet ir Lietuvoje, be + Kazimiero [Paltaroko], reikia manyti, turbūt yra daugiau, tik kol kas incogniti (slapti), kaip kadais buvo Rusijoje.
Oras pas mus neblogas, nepastovus : nuo -25° iki – 7° būna. Lietuvoje šiemet labai lietinga vasara. Lietus nuo liepos iki dabar beveik kasdien. Ir dabar tas pats. Bulvės supuvo, vasarojaus dalis liko nenupjauta. Aš nuo 14. X reguliariai atnašauju (aukoja Mišias). Kasdien atsimenu Myl. Prelatą, prašau už mane atsidūsėti.
Atsiprašau labai, kad taip nevykusiai parašiau. Berašant laišką, gavau atgal laišką parašytą Prelatui. Per neapsižiūrėjimą nebuvau parašęs pilno adreso. Siunčiu jį Prelatui. Su Dievu.
Linkiu viso kuo geriausio Mylimam ir Brangiam Prelatui. Mylįs ir gerbiąs –
+ Teofilius, Invalidų Namai, 1954. XII. 30
