Pirmadienį, rugpjūčio 14, Pivašiūnų šventovėje prasidėjo Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidų aštuondienis, šiemet skirtas padėkai už pal. Teofiliaus Matulionio, vyskupo ir kankinio, gyvenimą ir tarnystę.
Antradienį, didžiųjų atlaidų pagrindinę dieną maldininkai su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi SJ meldėsi prie malonėmis garsėjančio Marijos, Nuliūdusiųjų Paguodos, paveikslo už šeimas, ligonius, mokytojus, dvasininkus, vienuolius, vaikus bei jaunimą. Iškilmės Mišių homilijoje Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas emeritas, kvietė prisiminti, kad Jėzaus motinos Marijos tikėjimo kupinas gyvenimo kelias yra krikščioniškojo optimizmo pamatas ir dalijosi įspūdžiais po kelionės į Solovkų salas, „žmonių naikinimo mašiną“, kur kalėjo pal. Teofilius Matulionis.
Arkivysk. S. Tamkevičius:
„Šiandien milijonai žmonių visame pasaulyje džiaugsmingai švenčia Švč. M. Marijos ėmimo į dangų šventę. Šitą šventę labai taikliai apibūdina Apreiškimo knygos žodžiai: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas, moteris apsisiautusi saule, po jos kojų – mėnulis, o ant galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas“.
„Jėzaus pergalę šventėme per Velykas, o Žolinė – Švč. M. Marijos pergalės šventė, o tuo pačiu ir nuoroda apie tai, kas laukia kiekvieną iš mūsų. Marijos ėmimo į dangų šventė skelbia, kad Jėzaus Motinos gyvenimo kelias, pasibaigęs jos išaukštinimu danguje, yra ir mums skirtas kelias, kiekvienam iš mūsų. Po mirties mūsų laukia ne sunykimas, bet išaukštinimas dangaus Tėvo Namuose. Šis tikėjimas nuolatos mus lydi ir rodo aiškią mūsų gyvenimo kryptį, rodo kur mes einame, ko mes siekiame ir kokie turime būti. Šis tikėjimas yra krikščioniško optimizmo pamatas“.
„Šiais metais turėjau galimybę aplankyti Solovkų salas, kur kalėjo mūsų palaimintasis Teofilius. Čia buvo įkurtas ypatingos paskirties konclageris – „žmonių naikinimo mašina“. Solovkuose kalėję kaliniai čia esantį konclagerį buvo praminę pragaru. Kart su pal. Teofiliumi kalėjo ne tik katalikų kunigai, bet ir provoslavų dvasininkai. Daugelis jų iš šio žemėje sukurto pragaro negrįžo. Kai kurie iš jų yra paskelbti šventaisiais, nes panašiai kaip mūsų pal. Teofilius, kentėjo, meldėsi ir pasitikėjo Dievo apvaizdos vedimu.“
„Dievo Žodis kviečia mus kurti ne įsivaizduojamą rojų žemėje, bet sąžiningai dirbti ir sunkenybėse padėti vieni kitiems. Su žmogaus nuodėme vartai į rojų žemėje užsidarė ir dabar į žmogaus išaukštinimą, į tikrąją laimę veda tik tas kryžiaus kelias, kuriuo ėjo Jėzus Kristus, kurį laimina Dievas: „Palaiminti persekiojami dėl teisumo, jų yra dangaus Karalystė“.
„Švč. M. Marijos ėmimo į dangų šventės proga Evangelija pristato mums džiūgaujančią Mariją: „Didžių dalykų padarė man Visagalis, Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius.“ Tačiau, Evangelija taip pat pasakoja apie Mariją, stovinčią po Jėzaus kryžiumi. Švč. M. Marijos pavyzdys skatina mus nebijoti sutinkamų sunkumų. Po to kai ant kryžiaus mirė mūsų Išganytojas, kryžius yra palaimos ženklas.“
„Šiais metais mes dėkojame Dievui, kad pal. Teofilius Matulionis kryžiaus slėpinį suprato ir sąmoningai jį priėmė. Ypač žavi tie jo gyvenimo momentai, kai jis būdamas laisvas, sąmoningai rinkosi ne lengvesnį, bet sunkesnį gyvenimo kelią. Į pasiūlymą bendradarbiauti su sovietiniu saugumu ir tuomet ramiai atlikti vyskupo pareigas, palaimintasis tvirtai ir aiškiai atsakė „Ne!“, nors puikiai žinojo, kad toks atsakymas reikš naują katorgą. Taip ir įvyko: septyneri metai griežčiausio režimo Vladimiro kalėjime buvo be galo sunkus kryžius. Bet palaimintasis nešė jį ne vienas, bet su Jėzumi, su Jo motina Marija. Šis kryžius, kaip pal. Teofiliaus herbe įrašyta, vedė jį į žvaigždes.
„Kaip būtų gera jei Marijos išaukštinimo šventės pamoką – kryžius veda į žvaigždes – išmoktų kuo daugiau Lietuvos žmonių, ypač kad šią pamoką išmoktų mūsų jaunimas. Tuomet Lietuvos padangėje bus daugiau šviesos ir vilties. Ši pamoka kiekvieno žmogaus gyvenime yra pati svarbiausia, nes nei vienas nesame apsaugoti nuo įvairiausių gyvenimo negandų.“
„Švč. M. Marija, pal. Teofiliau, išmelskite pas Viešpatį lietuviams drąsos apkabinti pasitinkančius kryžius ir bet kokiu atveju visas viltis sudėti ne į žmones, bet į Dievą!“
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidų aštuondienis tęsis iki antradienio, rugpjūčio 22 d. – Švč. M. Marijos Karalienės šventės. Atlaidų metu Pivašiūnų bažnyčioje bus galima pasimelsti prie didžiojo relikvijoriaus su pal. Teofiliaus Matulionio relikvijomis ir išpildžius būtinas sąlygas, pelnyti visuotinius atlaidus. Atlaidų dienomis Pivašiūnų bažnyčioje kasdien aukojamos šv. Mišios – 10, 12 ir 18 val., kalbama Rožinio malda – 9.30 ir 17.30 val. ir klausoma Išpažinčių nuo 9 val., vakare nuo 17 val.
Pivašiūnų Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis 1988 m., jam suteiktas „Nuliūdusiųjų Paguodos“ titulas.
