Alanta (Molėtų r.). Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – arkivyskupo tėvų Jurgio ir Onos Juočepytės santuokos (1870 02 01) bei Teofilio krikšto (1873 07 01) vieta. Šalia bažnyčios esančiose kapinėse yra Teofilio mamos Onos Matulionienės kapas.
Antalieptė (Zarasų r.). Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Buvęs karmelitų vienuolynas ir mokykla, kur Teofilius lankė pradžios mokyklą. Grįžęs iš Solovkų 1934 metais drauge su kitais kunigais ten ilsėjosi.
Aukštoji Panemunė (Kaunas). Švč. M. Marijos Vardo bažnyčia ir kapinės. Panemunėje vyskupas Teofilius apsistodavo pas giminaičius Pušų ir J. Staugaičio gatvėse. Iš viso ten praleido apie metus. Kapinėse yra pamotės Onos Savickaitės-Matulionienės, brolių Juozo, Jeronimo, sesers Grasildos ir kitų giminaičių kapai.
Birštonas. Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Klebonijoje, kurioje vyskupas Teofilius gyveno nuo 1956 m. iki 1958 spalio mėn., veikia muziejus, ten 1957 m. Kalėdų naktį vyskupu slapta konsekravo Vincentą Sladkevičių. Birštone vyskupas Matulionis 1957-11-14 perėmė vyskupijos valdymą. Muziejus įkurtas 2000 m. Bažnyčios bokšte yra varpas vardu „Teofiliui Matulioniui altoriaus garbės išmelsti“.
Daugailiai (Utenos r.). Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Šalia Daugailių Purviniškių km. – Teofilius su šeima čia gyveno 1880–1890 metais (10 metų). Deja, sodybos jau nėra. Daugailiuose subręsta pašaukimas į kunigystę. Kapinėse palaidotas kunigas Kazimieras Kiršinas (1865–1940) – pašaukimų ugdytojas, klierikų rėmėjas, padėjęs ir Teofiliui. 1900 m. po kunigystės šventimų Garnių kaimo vaikus mokė katekizmo, atgavo sveikatą po seminarijos.
Dusetos (Zarasų r.). Švč. Trejybės bažnyčia. Dusetų kapinėse yra Teofilio tėvo Jurgio Matulionio kapas. Netoli Dusetų Baraukos vienkiemyje nuo 1890 metų gyveno Matulionių šeima. Sodybos jau nėra.
Guronys (Kaišiadorių r.). Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė. Rožančiaus kelias ir koplyčia su Teofiliaus Matulionio kančios atvaizdais. Prof. Antano Kmieliausko tapyba ir skulptūra.
Kaišiadorys. Kristaus Atsimainymo katedra. Dievo Gailestingumo koplyčia, kurioje kabo vyskupo Teofiliaus užsakytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas su lietuvišku užrašu. Katedroje ilsisi Teofiliaus Matulionio palaikai, nuostabaus grožio vyskupo sostas, priešais katedrą yra puikus Arkivyskupo bronzinis paminklas aikštėje. Netoliese – Kaišiadorių vyskupijos kurija, kurioje arkivyskupas gyveno nuo 1943 m. balandžio iki 1946 m. gruodžio mėn.
Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia, benediktinių vienuolynas. Namelyje prie bažnyčios vyskupas Teofilius gyveno nuo 1936 iki 1943 m. 1938 m. pradėjo nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją, organizavo bažnyčios remontą ir altoriaus statybą, parvežė iš Vokietijos vitražus.
Kryžių kalnas (Šiaulių r.). Tautos simbolis, arkivyskupas ten lankęsis.
Kudoriškis (Anykščių r.). Gimimo vieta, tėvelis pirko ir pragyveno Teofilius 7 metus. 1873–1880 m. Stovi kryžius su įrašu. Ten mirdama motina pavedė savo vaikus Švč. Jėzaus Širdies globai.
Molėtai, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Būtinai reikėtų pamatyti Molėtų bažnyčioje arkivyskupo Teofiliaus Matulionio vitražą, esantį lange šalia didžiojo altoriaus. Jis įdomus tuo, jog arkivyskupas jame vaizduojamas su aureole, kuri paprastai dedama šventiesiems. Buvęs Molėtų klebonas Vilnis V. Cukuras, dar prieš 20 metų iki beatifikacijos, pranašiškai numatė, kad Matulionis tikrai bus iškeltas į altoriaus garbę ir būtinai liepė uždėti aureolę, kad ateities klebonams nereikėtų perdaryti vitražo. Taigi, Molėtai turi pirmąjį palaimintojo Teofiliaus atvaizdą su aureole. Skaityti daugiau
Skudutiškis (Molėtų r.). Švč. Trejybės bažnyčia. Kapinėse ilsisi nemažai Matulionių giminės atstovų, bažnyčioje yra stebuklingas Marijos Sopulingosios paveikslas, taip pat Marijos koplytėlė prie šaltinėlio, laukuose. Garsūs Švč. Trejybės atlaidai.
Šeduva (Radviliškio r.). Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir joje esančios Kryžiaus kelio stotys, kurias vyskupas dažnai maldingai apmąstydavo. Šalia bažnyčios yra namelis (špitolė), kur vyskupas gyveno nuo 1958 spalio–1962 rugpjūčio mėn., ten jis ir mirė. Šventoriuje – arkivyskupo draugo ir vyskupo konsekracijos liudininko kun. Augustino Pranckiečio kapas.
Šiluva (Raseinių r.). Tautos Švč. M. Marijos šventovė, arkivyskupas siūlė sujungti baziliką ir koplyčią į vientisą erdvę.
Vepriai (Ukmergės r.). Švč. M. Marijos Rožančinės bažnyčia. Arkivyskupo konsekruota 1936 m., atstatytos bolševikų sugriautos Veprių Kalvarijos.
Vilniaus Aušros vartai. 1956 m. gegužės 6 dieną grįžęs iš lagerių meldėsi prie Gailestingumo Motinos paveikslo, dėkojo, kad sugrįžo į Tėvynę, atliko išpažintį, tačiau Mišių dar nepajėgė aukoti.
Vilniaus KGB rūmai (prie Lukiškių aikštės). KGB muziejus, įmanoma patekti į patalpas rūsyje, kur vyskupas Matulionis kalėjo kameroje ir buvo tardomas nuo 1946 m. gruodžio 18 iki 1947 m. lapkričio mėn.
