Molėtų kraštas turi svarbią vietą ir kankinio, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenime, jo aukštaitiškoje prigimtyje. Jei liktume ties dabartinėmis rajono teritorijos ribomis, matytume jog iš šio rajono buvo kilę abu Teofiliaus tėveliai. Mama Ona Juočepytė (1851-1877), Gabrieliaus Juočepio ir Onos Strazdaitės dukra iš Bajorų kaimo šalia Alantos ir tėtis Jurgis Matulionis (1833-1911), Marcijono Matuliono ir Ievos Telksnytės sūnus iš Žibėčių kaimo, esančio netoli Kaniūkų kaimo. Beje, iš  ten kilęs ir paskutinysis Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis.  Arkivyskupo gimtasis Kudoriškio vienkiemis ir čia paminėti kaimai tuo metu priklausė Aluntos valsčiui, kuris, deja, 1950 metais buvo panaikintas. Alanta, Kudoriškis, Bajorai, Žibėčiai – šios vietos visuomet išliko brangios arkivyskupui. Su gilia pagarba jis ištardavo jų pavadinimą, nes žmogui, kuriam gyvenime teko būti mėtomam iš vienos vietos į kitą, iš kalėjimų ir vėl į kalėjimus – gimtosios vaikystės vietos kalba apie reikalingumą, švelnumą ir namų jaukumą. Alantos bažnyčioje susituokė Teofiliaus tėveliai. Joje jis buvo pakrikštytas. Prie bažnyčios esančiose kapinėse, senų medžių paunksmėje, palaidota arkivyskupo mama Ona Juočepytė-Matulionienė. Ant jos kapo atnaujintas kuklus paminklas. Mūsų krašte Teofilius gyveno septynerius pirmuosius gyvenimo metus, dažnai lankydavosi pas močiutę Žibėčių kaime. Alantos krašte jis praleido gražiausius gyvenimo metus, čia jis buvo mirštančios motinos paaukotas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai.

Ne tik vieta, bet ir Molėtų krašto dvasia labiausiai atsispindi šio didžio Ganytojo asmenybėje. Jis visą gyvenimą išliko tikrų tikriausias aukštaitis. Po daugybės metų, pragyventų ne Aukštaitijoje, sugebėjo išsaugoti švarią, tyrą gimtąją aluntiškių-molėtiškių tarmę, kurios saldus skambėjimas panašus į dainavimą. Nors puikiai mokėjo rusų, latvių, lenkų kalbas, skaitė lotyniškai, prancūziškai, vokiškai ir net sulaukęs 80 metų mokėsi anglų kalbos, tačiau gimtoji tarmė išliko tokia pat ryški, atspindinti gimtųjų namų dvasią.

 

Būtinai reikėtų pamatyti Molėtų bažnyčioje arkivyskupo Teofiliaus Matulionio vitražą, esantį lange šalia didžiojo altoriaus. Jis įdomus tuo, jog arkivyskupas jame vaizduojamas su aureole, kuri paprastai dedama šventiesiems. Buvęs Molėtų klebonas Vilnis V. Cukuras, dar prieš 20 metų iki beatifikacijos, pranašiškai numatė, kad Matulionis tikrai bus iškeltas į altoriaus garbę ir būtinai liepė uždėti aureolę, kad ateities klebonams nereikėtų perdaryti vitražo. Taigi, Molėtai turi pirmąjį palaimintojo Teofiliaus atvaizdą su aureole.


kun. Marius Talutis

Scroll to Top