1946-1947 metais Vilniaus KGB rūmuose vyko vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai. Juos vedė saugumo vyresnysis leitenantas Nikolajus Golicynas, bylos liko KGB archyve. 2000 metais Lietuvos katalikų mokslo akademija išvertė ir išleido tardymo protokolus. Siūlome susipažinti su trečiojo tardymo medžiaga. Vyskupas kamantinėjamas dėl antitarybinės pogrindžio veiklos.
Suimtojo Teofiliaus MATULIONIO, Jurijaus s.,
TARDYMO PROTOKOLAS
Vilnius 1946 m. gruodžio 28 d.
Tardymas pradėtas 20 valandą.
Tardymas baigtas 24 valandą.
KLAUSIMAS: Mes turime duomenų, kad jūs palaikote nusikalstamus ryšius su antitarybiniu pogrindžiu ir teikiate jam pagalbą.
ATSAKYMAS: Aš tai neigiu.
KLAUSIMAS: Ar buvo tokių atvejų kai į jus kreipdavosi pogrindžio atstovai?
ATSAKYMAS: 1946 metų vasarą į mane kreipėsi man nepažįstamas vyras apie 40 metų amžiaus su prašymu padėti jam materialiai. Nepažįstamasis man sakė, kad jis dvejus metus slapstosi nuo Tarybų valdžios organų persekiojimo ir dėl to jo šeima atsidūrė sunkioje materialinėje padėtyje. Savo žodžiams patvirtinti jis išsitraukė iš švarko kišenės pažymą, patvirtintą kažkokios įstaigos antspaudu ir jos vadovo parašu, kad jo šeima negauna maisto kortelių ir padavė šią pažymą man. Man kilo įtarimas, kad tai provokacija, ir aš jam jokios pagalbos nesuteikiau. Kas tai per žmogus, iš kur, kokia jo pavardė ir kur gyvena jo šeima, aš nežinau. Kiek vėliau pas mane atėjo jaunas pilietis Tarybinės armijos kario uniforma, jo pavardės aš neprisimenu, ir paprašė manęs pinigų, motyvuodamas tuo, kad pas jį atvažiavo sesuo ir jie nori pirkti karvę. Karys buvo lietuvių tautybės.
Patikrinęs prašančiojo dokumentus ir įsitikinęs, kad jie tvarkingi, daviau jam 200 rublių ir paėmiau iš jo raštelį apie pinigų gavimą, kuriame užrašiau jo karinio bilieto numerį. Šis raštelis iki suėmimo buvo pas mane bute ir turbūt buvo paimtas kratos metu. Po kiek laiko aš sužinojau, kad kariškis, kuriam aš daviau 200 rublių, su tokiu pat prašymu buvo kreipęsis ir į kitus kunigus, bet kas iš tikrųjų buvo tas žmogus, aš nežinau.
1946 metų rudenį materialinės pagalbos iš manęs prašė ir dar vienas 25 metų pilietis, jo pavardės aš nežinau, bet buvau jį sutikęs apie 1939 metus Kaune, kai jis dirbo remontuojant Šv. Mikalojaus bažnyčią. Šis pilietis papasakojo, kad 1945 m. be teismo buvo Tarybų valdžios organų išvežtas iš Lietuvos į Vorkutos stovyklas, o dabar iš ten paleistas ir dėl to jam reikia materialinės pagalbos. Patvirtinimui jis man parodė pažymą apie paleidimą iš įkalinimo vietos. Minėtam žmogui aš daviau maisto produktų ir pinigų, kiek, nepamenu. Daugiau apie šį žmogų pranešti negaliu ir kur jis dabar yra, nežinau.
Maždaug prieš savaitę iki suėmimo pas mane buvo atėjusi nepažįstama moteris ir perdavė laišką nuo nepažįstamo žmogaus, gyvenančio Kaune. Savo laiške jis rašė, kad karo metu tarnavo viename iš lietuvių batalionų, kuris kovojo prieš Tarybų valdžią Minsko apylinkėse, ir kad po vokiečių išvijimo iš Lietuvos buvo Tarybų valdžios organų suimtas ir išvežtas iš Lietuvos, šiuo metu paleistas ir prašo mane materialinės pagalbos. Šį atvejį aš supratau kaip provokaciją, todėl liepiau savo šeimininkei grąžinti laišką jį perdavusiai moteriai ir pasakyti jai, kad aš to žmogaus visiškai nepažįstu ir padėti jam negaliu. Moters, perdavusios man laišką iš nepažįstamo asmens, pavardės aš nežinau ir su ja nekalbėjau. Laišką ji perdavė per šeimininkę. Ar buvo mano minėti asmenys pogrindžio dalyviai, aš nežinau. Atvejų, kai į mane būtų kreipęsi antitarybinio pogrindžio dalyviai, apie kuriuos aš būčiau žinojęs, kad jie iš tikrųjų tokie yra, nebuvo.
KLAUSIMAS: Jūs sakote netiesą ir bandote nuslėpti savo ryšius su antitarybiniu pogrindžiu.
ATSAKYMAS: Aš sakiau tiesą. Ryšių su antitarybiniu pogrindžiu aš neturėjau.
KLAUSIMAS: Jūs ne tik turėjote ryšių su antitarybiniu pogrindžiu, bet ir savo namuose slėpėte jo dalyvius. Ar tai pripažįstate?
ATSAKYMAS: Aš tai neigiu. Savo namuose pogrindžio dalyvių neslėpiau. Tiesa, 1946 m. gruodžio pradžioje MGB organų buvo suimta kurijos tarnaitė Kazimiera KEMEŽYTĖ, kuri gyveno viename name su manimi. Dėl ko ji buvo suimta ir ar ji buvo antitarybinio pogrindžio dalyvė, aš nežinau, nes su ja jokių ryšių nepalaikiau.
KLAUSIMAS: Jūsų namuose vykdavo įvairių asmenų susirinkimai, kurių metu buvo išsakomi antitarybinio pobūdžio prasimanymai ir skaitoma antitarybinė literatūra. Ar tai pripažįstate?
ATSAKYMAS: Jokie susirinkimai mano namuose nevykdavo. Kai kada pas mane ateidavo pažįstami, tačiau pažįstami, tačiau antitarybinių pokalbių tarp mūsų nebūdavo ir antitarybinės literatūros mes neskaitėme.
KLAUSIMAS: O argi Jūs asmeniškai neskaitėte laikraščių, leidžiamų antitarybinio pogrindžio?
ATSAKYMAS: Tiksliai nepamenu, kada tai buvo – 1945 ar 1946 metais. Man pora kartų teko skaityti laikraščius ar atsišaukimus, leidžiamus pogrindžio.
KLAUSIMAS: Kas tai buvo per laikraščiai ar atsišaukimai, kuriuos jūs skaitėte?
ATSAKYMAS: Neatsimenu.
KLAUSIMAS: Nepamenate ar nenorite apie tai papasakoti?
ATSAKYMAS: Aš šia literatūra nesidomėjau ir visiškai nepamenu jos pavadinimo ir kieno vardu ji buvo leidžiama.
KLAUSIMAS: Iš ko jūs gaudavote spaudą, leidžiamą pogrindžio?
ATSAKYMAS: Nepamenu. Turbūt ją man duodavo kas nors iš mano artimų pažįstamų, iš kitų aš nebūčiau ėmęs.
KLAUSIMAS: Jūs puikiai pamenate, iš ko gaudavote pogrindinę spaudą, tai kodėl gi nenorite įvardinti šių asmenų?
ATSAKYMAS: Aš šiam faktui neteikiau jokios reikšmės, todėl nuoširdžiai pareiškiu, kad nepamenu, iš ko gaudavau pogrindinę spaudą.
KLAUSIMAS: Kur jūs dėdavote gautus antitarybinius atsišaukimus ir nelegalius laikraščius, kai juos perskaitydavote?
ATSAKYMAS: Turbūt ją sudegindavau, o tiksliai ir šito nepamenu. Kitiems jis skaityti neduodavau.
Protokolas pagal mano žodžius surašytas teisingai, asmeniškai jį perskaičiau ir pasirašau.
(Vysk. T. MATULIONIO parašas)
Tardė: LTSR MGB Tardymo skyriaus 3-iojo poskyrio
virš. pav. vyr. leitenantas Golicynas
(parašas)
