2008 m. gegužės 1 d. Kaišiadoryse vyko Dievo Tarno Teofiliaus Matulionio (1873-1962), Kaišiadorių vyskupo, arkivyskupo, gyvenimo kankinystės ir kankinystės garso bylos proceso vyskupijos etapo užbaigimo minėjimas. Ši byla buvo pradėta 1990 m. Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio sprendimu – dekretu, siekiant įrodyti arkivysk. T. Matulionio dorybes bei kankinystę. Beatifikacijos byla vyskupijos lygmenyje baigta šiais metais. Bylos eigoje surinktus dokumentus bei liudijimus artimiausiu metu planuojama perduoti į Šventųjų skelbimo kongregaciją Vatikane, kuri nuodugniai patikrins bei įvertins visą surinktą medžiagą.
Šios bylos proceso (vyskupijos etapo) užbaigimo dieną – gegužės 1-ąją, minint šv. Juozapą Darbininką, Kaišiadorių vyskupijos globėją, 11 val. Kaišiadorių vyskupijos Sielovados centro didžiojoje salėje pranešimą apie Dievo Tarno T. Matulionio gyvenimą ir veiklą skaitė beatifikacijos bylos istorikų komisijos narys, istorijos mokslų daktaras, doc. Sigitas Jegelevičius. Prelegentas, apžvelgęs Dievo tarno gyvenimo kelią sunkių istorinių aplinkybių tėkmėje Rusijoje ir Lietuvoje, atkreipė dėmesį į Dievo tarno herojišką pasišventimą sielų tarnystei, nuolatinę kovą su ateistiniu komunizmu, kuri tesėsi iki mirties, daugkartinę mirties grėsmę… Šio pranešimo klausėsi gausus būrys susirinkusiųjų, tarp jų garbingi svečiai – Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arivysk. dr. Peter Stephan Zurbriggen, arivysk. Jonas Bulaitis, atvykęs iš Romos, Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta SJ, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Opus Dei prelatūros regioninis vikaras mons. dr. Andres Lavin, kiti garbūs dvasininkai, seserys vienuolės benediktinės, eucharistietės, Kristaus Karaliaus diakonės, vargdienių seserys ir pasauliečiai.
12 val. Kaišiadorių katedroje vyko Dievo Tarno T. Matulionio Kankinystės ir kankinystės garso bylos proceso užbaigimo sesija. Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis sesijos įžangoje perskaitė dekretą, skelbiantį, jog Dievo tarno T. Matulionio bylos proceso vyskupijos etapas šių metų gegužės 1 d. užbaigiamas. Vėliau šios bylos tribunolo notaras kun. dr. Algirdas Jurevičius, vyskupo generalvikaras, trumpai pristatė sesijos eigą bei tribunolo narius – bylos postulatorę ses. Celiną R. Galinytę OSB, įgaliotą teisėją kun. dr. Robertą Rumšą, teisingumo gynėją mons. Vytautą K. Sudavičių, notaro paėjėją kun. Algį Ananį bei ses. Albiną Savukaitę KKMD, bylos dokumentų archyvarę. Po to, vyskupo vadovaujami, visi meldėsi į Šv. Dvasią.
Dievo tarno T. Matulionio beatifikacijos bylos medžiagą sudaro 8 tomai. Pirmasis tomas buvo pradėtas 1989 m. lapkričio 11 d. prel. Stanislovo Kiškio prašymu vysk. J. Matulaičiui inicijuoti beatifikacijos bylą. Šiame tome yra sukaupti visi liudininkų apklausos dokumentai iki 1997 m. kovo 7 d.
Antrąjį tomą sudaro įvairių raštų tekstai: a) Dievo Tarno pastoraciniai laiškai tikintiesiems ir bendraraščiai (aplinkraščiai) kunigams; b) atskiriems asmenims rašyti laiškai: laiškai kunigams, seselėms vienuolėms; c) įvairūs asmeniniai raštai (laiškai popiežiui, kunigams). Šiame tome yra įdėta ir Dievo Tarno asmenis maldynėlis – ranka rašytos maldos: ryto ir vakaro maldos, litanijos bei kitos asmeninės maldos (rašytos daugiausia lotynų ir lietuvių kalba); d) tarybinei valdžiai rašyti raštai – protestai prieš bažnyčių uždarinėjimą, protestai prieš tikinčiųjų diskriminaciją.
Trečiajame tome surinkti įvairių asmenų atsiliepimai apie Dievo tarną: a) liudininkų atsiminimai (turima 12 tokių atsiminimų); b) 17 pasisakymų apie Dievo tarną; c) atsiliepimai, gauti paštu arba perduoti asmeniškai; šiame tome yra 36 tokie atsiliepimai.
Ketvirtajame tome pateiktos Dievo tarno suėmimo, tardymo ir nuteisimo dokumentų santraukos. Didžioji dalis šių dokumentų buvo gauta iš KGB archyvų. Šiuo atveju galima pasakyti, kad ir komunistinio – ateistinio režimo tarnautojai prisidėjo prie beatifikacijos bylos sudarymo, nes kruopščiai surašydavo (rusų kalba) T. Matulioniui per tardymus užduodamus klausimus ir atsakymus. Ištiesų, Dievas net ir didžiausią blogį gali paversti į gėrį ir džiaugsmą visai Bažnyčiai. Be šių dokumentų nebūtų galima taip detaliai žinoti apie Dievo tarno tardymus ir išminties bei meilės pilnus atsakymus.
Penktasis tomas yra skirtas bylos papildomam procesui, kuris buvo pradėtas 1998 m. rugsėjo 2 d. Mat tuomet atsirado naujų liudininkų, gauta daugiau atsiliepimų.
Šeštasis tomas susideda net iš trijų dalių. Buvęs šios bylos postulatorius vysk. Jonas Boruta SJ 1999 m. pradėjo parašų rinkimo akciją paremti trijų Lietuvos vyskupų kankinių (arkivyskupo Teofiliaus Matulionio, arkivyskupo Mečislovo Reinio ir vyskupo Vincento Borisevičiaus) beatifikacijos bylas. Akcijos metu buvo surinkta 9.397 parašai. Šie parašai kaip Dievo tautos balsas pridedami prie šios bylos ir keliaus į Romą.
Septintąjį tomą sudaro trijų istorikų išvados apie T. Matulionio gyvenimą ir veiklą. 2005 m. Kaišiadorių vyskupas sudarė istorikų komisiją, susidedančią iš trijų profesionalių istorikų. Komisijai priklauso prof. habil. dr. Antanas Tyla, doc. dr. Sigitas Jegelevičius ir dr. Arūnas Streikus.
Aštuntąjį tomą sudaro Dievo tarno palaikų ekshumacijos dokumentai. 2000 m. palaikai buvo ekshumuoti ir specialistų ištirti. 2000 m. liepos 18 d. prof. Antanas Garmus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos generalinis direktorius, pateikė teismo medicinos specialisto išvadas – iš viso 33 lapus. Ekspertizės tikslas – nustatyti Dievo tarno mirties priežastį.
Visi šie dokumentai sesijos metu buvo sudėti į specialiai tam paruoštas dėžes. Tarp kitko – visi jie išversti į italų kalbą. Kartu į dėžes buvo sudėtos knygos, parašytos apie Dievo tarną Teofilių Matulionį. Ypač reikšminga prelato dr. Prano Gaidos knyga „Nemarus mirtingasis“, kuri buvo išleista ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, portugalų bei ispanų kalbomis. Prie knygų buvo pridėtas ir 1999 m. režisieriaus Dariaus Ramanausko sukurtas 40 min. trukmės filmas (kompaktinėje plokštelėje): „Palaimintas kankinys. Žvilgsnis į arkivyskupą Teofilių Matulionį“. Šis filmas yra įgarsintas ir anglų kalba.
Sudėjus visus dokumentus į specialiai tam paruoštas dėžes ir jas sandariai uždarius, bylos notaras kun. dr. A. Jurevičius ir Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis jas užantspaudavo. Visi užbaigos sesijos dokumentai, antspauduotame voke buvo įteikti postulatorei, kuri artimiausiu metu juos nugabens į Romą – į Šventųjų skelbimo kongregaciją. Ši sesija baigta malda „Garbė Dievui Tėvui“ ir džiaugsmo plojimais.
13 val. Katedroje buvo švenčiamos padėkos Mišios. Šv. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, koncelebravo svečiai arkivyskupai ir vyskupai bei juos lydėję kunigai – apašt. prot. B. Antanaitis, prel. dr. J. Šiurys, mons. A. Svarinskas, mons. dr. J. Lantheaume, kan. dr. R. Pukenis, kun. R. Saunorius, kun. T. Skrudupis, taip pat Kaišiadorių vyskupijos kunigai – kun. dr. A. Jurevičius, mons. V. Sudavičius, kun. dr. R. Rumšas ir kiti.
Šv. Mišiose pamokslą pasakė vysk. J. Matulaitis. Jis pabrėžė, jog „Kalbant apie Teofiliaus Matulionio asmenį, prisimintini popiežiaus Pijaus XI anuomet Vatikane pasakyti žodžiai. 1934 metais Popiežius privačios audiencijos metu priėmė vyskupą Teofilių, grįžusį iš Rusijos po dviejų įkalinimų; vyskupui paprašius palaiminimo, Popiežius sakė: „Esi kankinys! Privalai pirmas mane palaiminti!““. Šie Popiežiaus žodžiai – „Esi kankinys“ – mums, kaišiadoriečiams, tapo padrąsinimu gilintis į Teofiliaus asmenį – jo gyvenimą ir kankinystę – įvairius pažeminimus, trukdymą eiti vyskupo pareigas, ilgą įkalinimą dėl tikėjimo ir mirties grėsmes. Padrąsinimų ir sustiprinimų, kad esame teisingame kelyje, pasigirsdavo ir vėliau. Pavyzdžiui, nuostatą gilintis į Teofiliaus gyvenimą, ypač sustiprino popiežiaus Jono Pauliaus II 1993 metais Lietuvoje, Kryžių kalne pasakyti žodžiai apie kentėjusiuosius dėl įsitikinimų. Jis sakė: „Prisiminkime visus šio krašto sūnus ir dukras, kadaise nuteistus ir įmestus į kalėjimą, išsiųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą… Ypač norėčiau priminti tris Bažnyčios šulus: Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių, nužudytą 1946 metais; Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį, kurio žemiškoji kelionė tebuvo vien skaudi kančios ir sielvarto Kalvarija iki pat mirties 1962 metais; taip pat Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį…“ Galiausiai popiežiaus Benedikto XVI, visuomet turtingo giliomis mintimis, pasakyti žodžiai: „Bažnytinės bendruomenės turi suprasti, kad ypač mūsų laikais yra didelis poreikis liudytojų, gebančių įkūnyti Evangelijos amžinąją tiesą į realias gyvenimo aplinkybes […] Kontaktas su šiais žmonėmis atveria kelią tikram dvasiniam atgimimui, nuolatiniam atsivertimui ir naujų šventųjų išsiskleidimui…“, – sakė Kaišiadorių vyskupas.
Užbaigdamas pamokslą vyskupas pakvietė šv. Mišių dalyvius melstis, užtariant Švč. M. Marijai, Kankinių Karalienei, ir šv. Juozapui, Kaišiadorių vyskupijos globėjui, kad mūsų tikėjimo brolį Dievo tarną Teofilių Matulionį turėtume altorių garbėje ir būtume verti per jo užtarimą patirti malonių iš Viešpaties; be to, Vyskupas paminėjo daugiausiai nusipelniusius asmenis, padėjusius pagrindą Dievo tarno T. Matulionio beatifikacijos byloje. Tai prel. dr. Pranas Gaida (Kanada), 1980 m. Romoje išleidęs knygą „Nemarus mirtingasis“ (apie Dievo tarno T. Matulionio gyvenimą ir veiklą); šio kunigo pastangomis minėtos knygos santrauka buvo išleista anglų, vokiečių, ispanų ir portugalų kalbomis. Tai prel. Stanislovas Kiškis (miręs 1995 m.), arkivysk. T. Matulionio amžininkas, jo bičiulis, parengęs knygą „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“ (paskutinioji laida – 2008 m.); šio kunigo pastangomis buvo surinkti bene svarbiausi bylos dokumentai, reikšmingiausi liudijimai. Tai kan. Jonas Mintaučkis (miręs 1998 m.), 1990 – 1996 m. buvęs įgaliotasis bylos teisėjas. Tai ses. Albina Savukaitė, Kurijos archyvarė, pastaruoju metu įdėjusi daug darbo rengiant šią bylą užbaigos sesijai. Vyskupas tuo pačiu paminėjo Birštono sakralinį muziejų ir jame įrengtą Dievo tarno T. Matulionio ekspoziciją, kurią per metus aplanko apie 10.000 lankytojų; padėkojo šio muziejaus – ekspozicijos kuratoriui mons. Jonui Dalinevičiui, taip pat kitiems asmenims, susijusiems su šia byla.
Po šv. Mišių visi šio renginio dalyviai galėjo įsigyti S. Kiškio knygos „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“ naująją laidą, išleistą šiai progai, taip pat lankstinuką „Dievo tarnas Teofilius Matulionis“ su malda paskelbimui šventuoju išmelsti.
Iškilmių pabaigoje kviestiniai svečiai lankėsi Vyskupijos kurijoje, kur Kaišiadorių vyskupas juos pavaišino šventiniais pietumis.
