Mieli palaimintojo Teofiliaus bičiuliai!
„Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną, Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ (Jn 20, 20-21)
Sveikinu Jus Kristaus Prisikėlimo Šventėje! Sveikinu Jūsų šeimas, artimuosius. Šiuo pandemijos metu švenčiant Velykas, linkėdamas pasitikėti Prisikėlusiu Jėzumi, ypatingai sveikinu visus gydytojus, medicinos personalo darbuotojus, policijos pareigūnus, savanorius, įvairių valstybės institucijų vadovus ir darbuotojus, visus, siekiančius sustabdyti pandemijos plitimą, užtikrinti sklandų visuomenės gyvenimą, pagalbą stokojantiems.
„Jis parodė jiems rankas ir šoną“. Prisikėlęs Jėzus savo mokiniams pirmiausia parodo žaizdas. Tai Viešpaties kančios ir meilės mums brangiausios žymės. Jos ypatingai mums svarbios, kai patys kenčiame, esame reikalingi kitų pagalbos, padrąsinimo ir vilties. Jos padeda pamatyti mūsų brolių ir seserų žaizdas, jų skausmą ir meilę, nepriteklių ir laukiančią širdį. Kaip Popiežius Pranciškus ne kartą yra drąsinęs, „nebijokime paliesti Kristaus žaizdas!“ Jos kartu yra Prisikėlusio Jėzaus ir mūsų Prisikėlimo žymės! Brolių ir seserų kančios ir meilės žymės!
„Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį.“ Jėzaus mirtis ant kryžiaus sukrėtė jų gyvenimą ir tikėjimą, išgąsdino, atvėrė nežinią. Jie tarsi nebuvo girdėję Jėzaus žodžių apie laukiančią kančią ir mirtį… O Prisikėlimas jiems iš viso atrodė kažkas nesuprantamo… Ir štai dabar jų tarpe Viešpats! Žinoma, širdys dar nedrąsios, pilnos abejonių, nerimo… Bet Jėzus jau yra jų tarpe! Jis gyvas! Jis paprašo valgyti!
„Ramybė jums!“ Tai pirmieji Prisikėlusio Jėzaus žodžiai savo mokiniams! Svarbiausia žinia. Tarsi Jėzus vėl sakytų: „Jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33). Tesugrįžta ramybė į jūsų širdis, tesugrįžta tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu! Jėzus gyvas! Jis su mumis!
„Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Siunčiu nešti pergalės prieš nuodėmę ir mirtį, šio pasaulio pralaimėjimo žinią. Siunčiu skelbti Prisikėlimą, Dievo ir žmogaus pergalę, gyvybės triumfą, Visagalio, mus mylinčio Dievo Šlovę. Siunčiu dalintis Prisikėlimo dovanomis: duona ir vynu, Kristaus Kūnu ir Krauju, Viešpaties žodžiu. Siunčiu mylėti artimą, o ypač tuos, kuriems labiausiai reikalinga pagalba.
Šiame laikotarpyje daug tikriau galime pažinti palaimintąjį Teofilių. Kančią paliesti kančia. Paliesti nežinią, atskirtį, nepatogumus, stoką… O Teofiliui tai truko ne mėnesį… Ir ne Lietuvoje… Ne savo namuose… Visokios Solovkos, grotuota kamera, skurdus kalinio maisto davinys, ledinis šaltis, naktiniai tardymai, sveikatą alinantis darbas… Metų metais… Ir nežinia ar išeisi, ar grįši į Tėvynę… Ir pasitikėjimas Dievu, visiškas atsidavimas Dievo valiai… „Jei Dievas to neleis, tai ir nebus…“
Velykų proga gavau vieno bičiulio, einančio valstybėje svarbias pareigas, sveikinimą. Jame buvo palinkėjimas: „Neleiskite niekam nusivilti!“
Mieli Teofiliaus bičiuliai! Neleiskite niekam nusivilti! To jus labai prašau! Stiprindami kitus, stiprėsime patys. Su mumis visada yra Prisikėlęs Kristus! Kuo galite, padėkite vieni kitiems. Teofiliaus pavyzdžiu gyvai pasitikėkite Dievu. Kasdien melskitės į Teofilių! Pavedu jus ypatingai Palaimintojo globai. Būkite sveiki!
Kristus Prisikėlė! Iš tiesų Prisikėlė! Aleliuja!
Velykų šventėje drauge su Jumis vyskupas Jonas Ivanauskas
