Teofiliaus Matulionio beatifikacijos šventė, vyksianti birželio 25 d., vis labiau artėja link mūsų. Matosi kruopščių pasiruošimo darbų rezultatai, renkasi piligrimų grupės, šventinė nuotaika apima širdis. Prieš 55 metus, 1962 m., birželio 25 diena buvo pirmadienis ir tada pačiam šios šventės kaltininkui arkivyskupui Teofiliui net į galvą negalėjo ateiti, kad po pusės amžiaus Vilniuje, dalyvaujant svečiams iš Vatikano ir valstybės vadovams, vyks jo beatifikacijos iškilmė.
Tuo metu arkivyskupas prievarta buvo atskirtas nuo savo Kaišiadorių vyskupijos ir apgyvendintas Šeduvoje (Radviliškio raj.), nedideliame špitolės namuke prie bažnyčios. Jį globojo seselė benediktinė Angelė Misiūnaitė, kitame namo gale dar gyveno šeima su vaikais. Šeduvoje Teofilius kasdien lankydavo Peterburgo laikų draugą kunigą Augustiną Pranckietį, įdėmiai sekė visuotinės ir Lietuvos Bažnyčios aktualijas, su didžiausiu džiaugsmu ir atvirumu priiminėjo taip mėgstamus svečius ir netgi laikė mažą ūkį – paršelius, karvę, katiną ir šunį, apie kuriuos mėgdavo pasikalbėti su namiškiais.
Gyvendamas Šeduvoje, nors ir sulaukęs beveik 90 metų, Teofilius sovietų valdžios buvo laikomas pavojingu tarybinei santvarkai asmeniu ir nuolatos sekamas. Jo buto pastogėje buvo įtaisyti pasiklausymo aparatai ir nuolatos įrašinėjami bei stenografuojami pokalbiai. Pats arkivyskupas tai žinojo ir stengėsi apsaugoti savo svečius nuo nepatogumų. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, ir nėra to gero, kas neišeitų į internetą, taigi blogais tikslais daryti įrašai šiandien leidžia artimiau pažinti kankinio gyvenimą.
Šiandien Lietuvos ypatingajame archyve išliko šios stenografijos ir KGB dokumentų skaitykloje besidomintys gali susipažinti su Teofiliaus Matulionio operatyvinio sekimo rezultatais – paskutinių 4 gyvenimo metų kasdienybe. Šiuose pokalbiuose atsiskleidžia ne tiek saugumiečių landumas, kiek jo asmenybės šventumo grožis paprastuose kasdieniuose susitikimuose, draugiškas ir linksmas būdas, sugebėjimas išklausyti pašnekovą bei sudėtinga tikinčiųjų situacija ateistinio režimo metais. Tikiuosi, kad kada nors šie pokalbiai bus išleisti ir suteiks galimybę geriau susipažinti su arkivyskupo gyvenimo detalėmis.
1962 metų, birželio 25 dienos, pirmadienio įrašas, likus lygiai 55 metams iki beatifikacijos ir mažiau nei 2 mėnesiams iki arkivyskupo mirties, Šeduva. Kalba netaisyta:
07.45 [Kontrolė pradėta, kambariuose tylu]
08.30 [Atvažiavo moteris iš Šiaulių]
Mot.: Taip jau norėjau pasimatyti su ekscelencija.
MTJ (Matulionis Teofilius, Jurgio – M.T.): Prašau, prašau [sveikinasi]
Mot.: Aš atvežiau ekscelencijai dovanų. Pas mus į Šiaulius atvežė, tai nupirkau. Jau antrą kartą atveža.
MTJ: Oi ačiū, ačiū, čia ir galo nematyti.
Mot.: Aš per ekscelencija tiek malonių turėjau, negaliu užmiršti.
MTJ: Taigi.
Mot.: Kas pas jus daugiau gero? Einat į bažnyčią?
MTJ: Ne, ten langai neužklijuoti – skersvėjis.
Mot.: Taip, žinoma. Dabar labai daug paralyžuoja.
MTJ: Taip. [kalba apie suparalyžiavimo atvejus] Kaip jūsų pavardė?
Mot.: Džiaugskienė [netiksliai]
MTJ: Aha.
Mot.: Aš tiek malonių turėjau nuo ekscelencijos.
MTJ: Kur?
Mot.: Leningrade.
MTJ.: A.
Mot.: Mes būtume žuvę, kad ne ekscelencija.
MTJ: Nu, tas seniai buvo.
Mot.: Taip, jūs mums padėjot išvažiuoti.
MTJ: Taip, taip, aš daug išleidau, apie 400 žmonių. Turėjau tokią galimybę padėti žmonėms.
Mot.: Taip, mes patys būtume nesutvarkę dokumentų. Ar prisimenat Sabalytę Marytę?
MTJ: Užmiršau, kur čia prisiminsi visus.
Mot.: Žinoma.
MTJ: Kaip pamatau, tai prisimenu.
Mot.: Taip. Aš tai neužmiršiu ekscelencijos iki mirties.
MTJ.: Aha.
Mot.: Mes 1922 metais išvažiavom tik per jūsų malonę.
MTJ: O kur gyvenot?
Mot.: Už Narsko.
MTJ: Aha, žinau.
Mot.: Kažin kur tėvas Augustinas?
MTJ: Nežinau.
Mot.: Turbūt žuvęs. Jis buvo išvežtas. Paskui bėgo iš kalėjimo per tuos miškus. Jis norėjo į Ameriką pakliūti.
MTJ: Šitaip?
Mot.: Aha, sako, ir maisto turėjo pasiėmęs ir ėjo per miškus. Tikriausiai miške žuvęs, gal kokie žvėrys sudraskė.
MTJ: Taip.
Mot.: Nėra jokių žinių.
MTJ: Gal būt, kad jau amžiną atilsį.
Mot.: Galbūt. [Moteris pasakoja, kad ji kasdien vaikšto į bažnyčią, pasakoja apie šv. Jurgio bažnyčios kunigą, kad jis labai pamaldus]
MTJ: Perduokit jam linkėjimus.
Mot.: Ačiū, perduosiu.
MTJ: Kas ten pas jus buvo, atlaidai ar kas?
Mot.: Ne, sekminės buvo.
MTJ: Taip.
Mot.: Vaikams uždrausta gėles barstyti, tai dabar pas mus gėles barsto suaugę, tai ir valdžia nieko negali padaryti.
MTJ: Žinoma.
Mot.: Sako, kad pas mus vieną bažnyčią uždarys.
MTJ: Tai nežinia, bet, žinoma, reikia imtis priemonių, reikia kreiptis į Maskvą.
Mot.: Taigi, sako, kad čia vietiniai viską daro.
MTJ: Tai žinoma.
Mot.: Dar pažiūrėsim kaip čia bus.
MTJ: Taip.
[Pauzė]
Mot.: Čia ant mišių davė, kad iš Dievo malonę išprašė.
MTJ: Aš paimsiu knygelę užsirašysiu.
Mot: Aha.
MTJ: Už gyvus, už mirusius?
Mot.: Ji prašė Dievą, kad jos sūnus egzaminus išlaikytų.
MTJ: Išlaikė?
Mot.: Išlaikė, tai davė ant mišių.
MTJ: Ačiū Dievui.
Mot.: Išlaikė egzaminus, tai ir Dievui padėka.
MTJ: Taip. [Pauzė] O dar bus?
Mot.: Bus bus. Čia aš aukoju. Nežinau už ką ir aukoti, tiek Dievo malonių yra. Mano vardo diena bus šeštadienį, 30-to, Emilijos, tai prašysiu Dievo laimingos mirties.
MTJ: Gerai.
[Duoda pinigus]
Mot.: Dar vienas mišias už savo šeimą prašyčiau. Va, pinigai.
MTJ: Aha, gerai.
Mot.: Dar paliksiu pinigus, kiek čia [skaičiuoja] 11 rub. kunigui tos bažnyčios, kad atlaikytų mišias.
MTJ: Kokia intencija?
Mot.: Kad Dievas duotų iki mirties jį garbinti.
MTJ: Gerai.
Mot.: Ekscelencija susitinkat su juo
MTJ: Susitinku beveik kasdien (Kalbama apie kunigą Augustiną Pranskietį, Teofilio Matulionio bičiulį – M.T.).
Mot.: Ar klebonas duoda jam laikyti mišias?
MTJ: Duoda.
Mot.: Tai kada galės, tegu atlaiko.
MTJ: Gerai.
[Moteris teiraujasi kiek reikia mišių atlaikyti, kad papulti į skaistyklą ir t.t.]
Mot.: Kada pas mus buvo konferencija Kretingoj, tai tėvas Augustinas pasakojo, kad jeigu šv.Tėvas atlaiko vienas mišias, tai ir gana, jau siela papuola į skaistyklą.
MTJ: Žinoma. Reikia dar prašyti Šv. Marijos užtarimo, nes Dievas negali jai atsakyti, jeigu tik šv. Marija prašo, tai Dievas visuomet išklauso ją.
Mot.: Ar šitaip?
MTJ: Taip, taip. [Pauzė] Žinot, kad bus visuotinas kunigų susirinkimas?
Mot.: Kaip, visuotinas?
MTJ: Viso pasaulio.
Mot.: Taip? O kada?
MTJ: 11-tą ražančiaus mėnesį (Spalio mėnuo. Kalbama apie II Vatikano Susirinkimą 1962-1965 – M.T.) prasideda ir tęsis iki Naujų Metų. Ten bus labai daug naujienų.
Mot.: Taip?
MTJ: Kažin iš mūsų ką leis valdžia ar ne?
Mot.: Turbūt, leis.
MTJ: Jeigu jau leis, tai leis tik vieną vyskupą.
Mot.: Tik vieną?
MTJ: Taip, nes pas mus baudžiami vyskupai, o ne baudžiamas yra tik vienas Telšių vyskupas (Vyskupas Petras Maželis (1894-1966) – Telšių vyskupijos apaštalinis administratorius– M.T.).
Mot.: Aha.
MTJ: Priklauso nuo valdžios gal ir visus leis.
Mot.: Kažin ką ten nutars?
MTJ: Tai visų krikščionių atstovus kviečia. Žydeliai sužinojo ir jie nori dalyvauti.
Mot.: Gal ir juos priims?
MTJ: Ne, jie galės būti ne atstovais, o kaipo svečiai.
Mot.: Taip.
MTJ: Ir čia jau yra didelis žingsnis prie susivienijimo.
Mot.: Taip, bet gal kitą kokį tikėjimą priims?
MTJ: Tai ne. Katalikų tikėjimą visi gal priims.
Mot.: Ne, rusai, žydai nelabai norės priimti katalikų tikėjimą.
MTJ: Taip, bendrai tai dėl tikėjimo jie gal nieko tokio nenutars, bet dėl apeigų, tai daug bus nutarimų.
Mot.: Taip.
MTJ: Pasauliečiai padės mūsų vaikus paruošti prie pirmos komunijos, nes kunigai negali prie visų prieiti.
Mot.: Gerai būtų. Pasauliečiai gal padės, bet komunistų nesutvarkys.
MTJ: Ką gi, Dievo valia.
Mot.: Taip.
MTJ: Čia Dievo bausmė, kad žmonės taip apie Dievą galvoja ir kalba.
Mot.: Taip. Jeigu rusai nesutiks, tai nepriims tokio nutarimo?
MTJ: Nu, bet juk pravoslavų negi tik Rusijoj yra? Jų yra visur ir Amerikoje yra.
Mot.: Taip. Bet ir komunistų išsiplėtė visur.
MTJ: Nu, taip.
Mot.: Dabar mano sūnus gavo komunistinį laikraštį mūsų lietuvių iš Amerikos. Pamanyti ir ten yra komunistų!
MTJ: Taip.
Mot.: Nu gerai, ką Dievas duos, tas ir bus.
MTJ: Dievas kaipo bausmę atima katalikybę.
Mot.: Čia yra bausmė.
MTJ: Tai žinoma, kad ne už gerus dalykus.
Mot.: Taip.
MTJ: Dabar mūsų šv. tėvas, tai tiesiog nepaprastas žmogus.
Mot.: Taip.
MTJ: Dabar šv. tėvas labai prašo Dievą, kad laimingai praeitų visuotinas susirinkimas.
Mot.: Taip. [Pauzė] Kunigas Vaičiūlėnas kalbėjo dabar, kad Matulionis gavo kardinolo vardą nuo šv. tėvo. Ar teisybė ekscelencija?
MTJ: Iš kur jie prasimanė? Man davė arkivyskupo.
Mot.: Šitaip
MTJ: Jeigu jau taip būtų buvę, tai ir man praneštų.
Mot.: Žinoma.
MTJ: Iš kur jie žino tokius dalykus?
Mot.: Sakau, gal Amerikoj paskelbta apie tai, o jūs dar kol kas nežinot?
MTJ: Nežinau. Žinau, kad šv. tėvas yra tris numatęs, bet niekas nežino kas tokie.
Mot.: Tai gal ir jūs tame tarpe?
MTJ: Tai nežinau, dar nepaskelbta apie tai.
Mot.: Pas mus dar nebuvo kardinolo Lietuvoje, tai aš taip apsidžiaugiau.
MTJ: Tai ne, ne. Čia yra paslaptis. Šv. tėvas yra numatęs tris, bet niekas nežino kas tokie.
Mot.: Aha. [Pauzė] Aš jus nevarginsiu, labai dėkoju. Gal daugiau nepasimatysim. Jau ir man senatvė. Kiek Jums metų?
MTJ: 90-tieji greit prasidės, 4-to liepos (Skaičiuojama pagal Julijaus kalendorių (+12 dienų). Pagal Grigaliaus kalendorių arkivyskupas gimė 1873 m. birželio 22 dieną – M.T.).
Mot.: Tai dar ne taip daug. [nusijuokė] Bet sublogęs ekscelencija.
MTJ: Aš sirgau, buvau į ligoninę papuolęs.
Mot.: O kas buvo?
MTJ: Aš buvau nuvažiavęs pašventinti kryžių ant motinos kapo, tai giminės ir į ligoninę paėmė patikrinti, kraują tikrino, nelabai geras kraujas buvo. Daktaras labai geras buvo ir kaip žmogus ir kaip daktaras.
Mot.: Taip.
MTJ: Gydė mane, ir dabar buvo brolienė atvažiavusi, atvežė vaistų. Daktaras pasakė, kad mašina jau apgedusi, bet jeigu patepsi, tai dar važiuos. [juokiasi]
Mot.: Ką padarysi.
[kalba apie sveikatą]
MTJ: Aš jau nieko neprašau, tik kad Dievas duotų laimingą mirtį.
Mot.: Taip, jau ir man 90-metis prasidėjo.
MTJ: Bet jūs dar gerai atrodot.
Mot.: Aš labai daug dirbu. Turiu savo namuką, daržiuką. Aš beveik viena gyvenu. Sūnus pas mane negyvena, jis pas dukterį gyvena. Aš daug dirbu, judu ir judu. O jūs tiek daug iškentėjot, tiek metų kalėjime buvot. Kiek iš viso metų?
MTJ: Iš pradžių du metai.
Mot.: Parapijiečiai padėjo?
MTJ: Labai daug padėjo.
Mot.: Tiek metų prasėdėjot kalėjime.
MTJ: Ką padarysi.
Mot.: Kaip į Ameriką buvot išvažiavęs, reikėjo pasilikti.
MTJ: Aha, jie labai kvietė, bet aš nenorėjau.
Mot.: Taip? [nusijuokė] Kiek metų buvot kalėjime?
MTJ: Tai paskui gavau 10 metų, sėdėjau 4 metus. Iš viso 17-18 apie 20 metų.
Mot.: Taip.
MTJ: Paliuosuoja ir vėl paima. Man sunku ir pasakyti kiek aš metų išsėdėjau.
Mot.: Ir miške dirbot?
MTJ: Dirbau, visur dirbau.
Mot.: Kaip sunku buvo, Dieve mano. [Pauzė] Tai aš nevarginsiu Jūsų.
MTJ: Nevarginat, ne.
Mot.: Kad Dievas duotų sveikatos Jums.
MTJ: Kad Dievas ir jums duotų.
Mot.: Ačiū, ačiū.
MTJ: Ir laimingos mirties.
Mot.: Ačiū. Prašysiu dabar palaiminti.
[MTJ kalba maldą lotyniškai]
MTJ: Ačiū už atsilankymą, už dovanas.
MOT: Gal jau tik po smerties susitiksim, neužmirškit.
MTJ: Aha.
09.23 [Moteris atsisveikino ir išėjo. MTJ pusryčiauja]
10.00 [Tylu]
[Retkarčiais pasikalbėdavo su šeimininke buitiniais klausimais]
23.00 [Tylu, kontrolė baigta]
Užrašė: [Luinskienė]
Bernardinai.lt
