Palaimintas Teofilius vaizduojamas su tremtinio – lagerio rūbais. Jis vilki šimtasiūlę „vatinką“. Visaip gniuždytas, bet nepalaužtas. Jo stiprybės šaltinis – prie krūtinės glaudžiamas sudedamas medinis kryželis. Kristus jo viltis. Todėl jo laikysena ori. Kameros siena ir apšvietimas, taip pat uždara paveikslo kompozicija, žymi ilgų nelaisvės metų paženklintą gyvenimą. Kojos tamsoje – jis įkalintas, negali laisvai judėti, bet krūtinė (širdis) ir galva yra apšvieta iš aukštybių. Jis laisvas…
Lazda, kuria remiasi, jam atstoja ir ganytojo lazdą. Tik pijusė (vyskupo kepuraitė), gauta Rygos stotyje, sugrįžus iš Solovkų lagerio, akivaizdžiau liudija jo vyskupiškąją tarnystę. Aureolė ženklina Teofiliaus šventumą.
Palaimintasis Teofiliau, melskis už mus.
