Mons. Algirdas Jurevičius: Per beatifikaciją viso pasaulio akys bus nukreiptos į Lietuvą

Paskutinioji arkiv. Teofiliaus Matulionio vyskupija – Kaišiadorių. Čia, Kaišiadorių katedros vyskupų kriptoje, ilsisi arkivyskupo palaikai. Apie džiugius būsimos beatifikacijos rūpesčius ir planus kalbamės su Kaišiadorių vyskupijos generalvikaru monsinjoru dr. Algirdu JUREVIČIUMI.

Lietuvos vyskupai dar gruodžio mėnesį paskelbė apie atvertą kelią skelbti arkivyskupą Teofilių Matulionį palaimintuoju, tačiau paminėjo ir reikalingas suderinti su Šv. Sostu detales. Gal galėtumėte papasakoti, kokie tie dar reikalingi atlikti darbai turimi mintyje?

Svarbiausia suderinimo reikalinga detalė – tai diena. Laikomasi praktikos, kad per metus nuo pripažinimo, nuo Popiežiaus dekreto yra skelbiamas asmuo palaimintuoju. Tai visada buvo daroma Romoje, tačiau popiežius Pranciškus nori labiau paryškinti vietinę bažnyčią. Todėl dabar šventaisiais skelbiama Romoje, o palaimintaisiais – vietinėje bažnyčioje. Tad Lietuvoje tai bus pirmasis toks įvykis per visą istoriją. Mes turime palaimintąjį Jurgį Matulaitį, bet jo skelbimas palaimintuoju vyko Romoje 1987 metais. Tada iš sovietų Lietuvos leido nuvykti į beatifikaciją tik mažytei grupelei kunigų ir keliems pasauliečiams. Imkim Šv. Kazimiero beatifikaciją ir kanonizaciją tais senaisiais laikais – vėlgi viskas telkėsi apie Romą.

Taigi, šįmet į šį istorinį įvykį, į šią šventę turi atvykti mažų mažiausiai kardinolas, kuris atstovauja Šventųjų skelbimo kongregacijai. Kalbu apie kardinolą Angelo Amato. Atkreipčiau dėmesį, kad gruodžio 1-ąją buvo pasirašytas dekretas ne tik dėl Teofiliaus Matulionio, bet buvo pripažintos iš viso net 12 asmenų beatifikacijos. Tai reiškia, kad kardinolas vyks į tuos skirtingus kraštus dalyvauti iškilmėse. Taigi Vatikanas turi patvirtinti, ar mūsų pasiūlyta data tinka.

Kaip minėjau, kardinolas A. Amato turi atvykti tikrai, tačiau visi – tiek Lietuvos Prezidentė, tiek vyskupai – labai kviečia atvykti ir patį Popiežių. Viename iš savo komentarų spaudoje Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto Irena Vaišvilaitė yra pabrėžusi arkiv. Teofiliaus Matulionio asmens svarbą popiežiui Pranciškui. Taigi, ambasadorės žodžiai yra viltingi. Šiuo metu laukiame Vatikano patvirtinimo, kada iškilmingas paskelbimas palaimintuoju įvyks ir koks bus formatas.

Kalbant apie patį paskelbimo palaimintuoju faktą – dažnam turbūt kyla klausimas, kuo palaimintasis skiriasi nuo šventojo?

Palaimintojo kultas liturgijoje minimas vietinėje bažnyčioje. Kaip ir pal. Jurgis Matulaitis, taip būsimasis pal. Teofilius Matulionis bus minimas Katalikų bažnyčioje Lietuvoje. Galime sakyti vietinės reikšmės šventasis. Kai asmuo skelbiamas šventuoju, tada jau yra įrašomas į Visuotinės bažnyčios liturginį kalendorių ir minimas visame pasaulyje. Atkreipkite dėmesį, kad popiežius Jonas Paulius II pirmiausia buvo paskelbtas palaimintuoju, o jau vėliau, po kelių metų, – šventuoju.

Ar tas eiliškumas – pirma skelbiant palaimintuoju, o paskui šventuoju – yra būtinas?

Tas eiliškumas yra būtinas – tą ir matome iš šv. Jono Pauliaus II pavyzdžio. Kai jis mirė, visa aikštė šaukė: subito santo! T. y.: skelbkite kuo greičiau šventuoju! Visgi pirmiausia keletą metų tyrė, rinko medžiagą, pagrindė ir paskelbė palaimintuoju. Ir, kaip minėjau, po tam tikro laiko buvo priimtas sprendimas skelbti šventuoju.

Vėlgi tai jokiu būdu nereiškia, kad palaimintasis yra mažiau šventas už šventąjį… Tas asmuo yra šventas, tačiau jo minėjimas yra apribotas vietine bažnyčia, jos teritorija.

Naujo palaimintojo atsiradimas vietos – šiuo atveju Lietuvos – bažnyčiai, tikinčiųjų bendruomenei yra labai reikšmingas įvykis. Kiek, Jūsų nuomone, tai reikšminga visos valstybės mastu?

Per pačią beatifikaciją viso pasaulio akys bus nukreiptos į Lietuvą. Kitas dalykas – Teofiliaus Matulionio asmenybė apjungia ir daugiau tautų. Jis gimė Lietuvoje, mokėsi Peterburge, darbavosi Latvijoje, vėliau buvo pašventintas Mogiliovo vyskupijai (tai dabartinė Baltarusija), buvo skirtas vyskupu Rusijai… Jis pranoksta vienos valstybės ribas.

Valstybės lygiu ši data, be abejo, bus svarbi. Mūsų šalis turi daugybę tremtinių, kankinių, tad Teofilius Matulionis įprasminą visų jų kančią. Jo biografija išties įspūdinga: teismai, lageriai, kalėjimai, namų areštas, sekimas… Po beatifikacijos žinios pats vėl atsiverčiau arkivyskupo biografiją ir iš naujo atrandu šią asmenybę – manau, tikrai arkivyskupo gyvenimas vertas meninio filmo.

Kaip ruošiamasi įamžinti šį įvykį pačioje Kaišiadorių vyskupijoje?

Arkiv. Teofilius Matulionis yra palaidotas Kaišiadorių katedros rūsyje, kriptoje. Pagal seną paprotį skelbimas palaimintuoju vadinamas iškėlimu į altoriaus garbę. Tad dabar yra ruošiama viena iš katedros koplyčių, remontuojama. Arkivyskupo palaikai bus iškelti iš rūsio ir perlaidoti koplyčioje – jau kaip relikvija. Bus įrengtas naujas sarkofagas. Tad bus atskira koplyčia, kur žmonės galės ateiti ir melstis prie palaimintojo kapo, prašyti jo užtarimo. Kažkada, kai Teofilius Matulionis įžengė į Kaišiadorių vyskupo sostą, tai pirmąjį savo ganytojišką laišką užbaigė tokia mintimi: mes visi esame viena šeima – aš melsiuos už jus, o jūs melskitės už mane.

Galbūt planuojama kokia nors informacinės medžiagos apie palaimintąjį leidybą ar kaip kitaip visuomenė bus supažindinama su palaimintuoju arkivyskupu?

Taip, rengiame informacinius lankstukus. Planuojame per keletą mėnesių išleisti ir knygelę. Dabar jau yra veikiantis interneto tinklapis www.matulionis.info – ten bus publikuojama visa naujausia medžiaga. Maldininkus kviesime aplankyti tas vietas, kurios susijusios su Teofiliumi Matulioniu – tai visų pirma Kaišiadorių katedrą. Kita svarbi vieta – Birštono sakralinis muziejus. Pats Teofilius Matulionis, grįžęs iš tremties Mordovijoje, apsigyveno tame namelyje, kuriame dabar ir įrengtas sakralinis muziejus. Taigi, čia yra eksponuojama ir jo asmeninių daiktų. Tame name jis slapta pašventino vyskupu Vincentą Sladkevičių. Šias dvi vietas mes kviesime žmones lankyti ir sužinoti daugiau apie palaimintąjį arkivyskupą. Žinoma, planuose ir paskaitos, pristatymai. Rengiamos sielovadinės gairės.