Iš vyskupo Teofiliaus Matulionio pirmojo ganytojiško laiško (1943-05-12)
Man pavesta rūpintis amžinuoju jūsų, brangūs broliai kunigai ir mylimieji pasauliečiai, išganymu, pavesta būti jūsų sielų atsakingiausiu prieš Dievą ganytoju, būti jūsų ir tėvu, ir vadu šioje vargingoje kelionėje į amžinosios laimės dangaus karalystę.
Aš girdžiu Dievo man duotą įsakymą per evangelistą Luką: „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė vyskupais, kad ganytumėte Dievo Bažnyčią, kurią jis yra įsigijęs savo krauju“ (Apd 20, 28) ir šv. Pauliaus žodžius Kretos vyskupui: „Aš todėl palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta…“ (Tit 1, 5).
Įvairių sunkenybių akivaizdoje pirmučiausia laukiu tvirtos paramos iš jūsų, broliai kunigai. Jums, mieli konfratrai, Bažnyčia pavedė pavaduoti vyskupą, skelbti Kristaus apreikštąjį mokslą, į jūsų rankas Bažnyčia sudėjo sakramentų ir įvairiausių palaiminimų ir pašventinimų raktus, jūs esate Bažnyčioje Kristaus mokslo ir teikiamų malonių gyvoji arterija. Šiandien Išganytojas laukia iš jūsų, broliai kunigai, kad su padvigubintu atsidėjimu darbuotumėtės tikinčiųjų religinio susipratimo pakėlimui, kad Eucharistijoje esąs Jėzus būtų tikinčiųjų karštai mylimas, per šv. Komuniją į širdis kuo dažniausiai kviečiamas, altoriaus tabernakulyje nuolat gyvenąs dažnai lankomas, kad per pamokslus rodytumėte kelią į Kristų ir visus prie jo vestumėte.
Bet atsiminkite, brangūs broliai, kad tą viską tik tuomet pasiseks atlikti, jei savo ganytojo darbą paremsite malda, jei atsiminsite šv. Pauliaus patarimą Timotiejui: „Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu“ (1 Tim 4, 12).
Ir iš jūsų, mieli pasauliečiai, laukiu, kad ir jūs palengvintumėte mano ganytojavimo naštą, sulig šv. Pauliaus patarimu: „Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą“ (Gal 6, 2). Neužmirškite, kad visa Bažnyčios hierarchija kartu su Šventuoju Tėvu, kartu su viso pasaulio vyskupais ir kunigais yra dėl jūsų ir jums Dievo pašaukiami ir skiriami. Mes, vyskupai ir kunigai, esame jūsų tarnai, o Šventasis Tėvas vadina save Tarnų tarnu.
Žiūrėkite, kad jūsų šeimose ir jūsų pastogėse viešpatautų meilė, santaika, ramybė ir susiklausymas. Mylėkitės tarpusavy ir mylėkite savo vaikus, krikščioniškai juos auklėdami. Žiūrėkite, kad jie nebūtų piktinami blogo pavyzdžio. Kas klauso ir pagal skelbiamąjį mokslą gyvena, tas nepaprastai palengvina sunkų ganytojavimo darbą. Bet svarbiausia parama yra jūsų malda, kuri mūsų laikais daugelio yra užmiršta. Dėl to ir tiek daug blogio pasauly, kad tiek maža maldos. Patyrimas rodo, kad kur tikintieji meldėsi už savo vadus, ten jie labai daug gero galėjo padaryti. Taigi atsiminkite mane savo maldose.
Kreipkitės tad šiuose sunkiuose laikuose į Švenčiausiąją Jėzaus Širdį. Toji Širdis, kuri iš meilės žmonijai praliejo savo kraują iki paskutinio lašo, kuri Švenčiausiajame Sakramente ta pačia meile mums plaka, Ji laukia mūsų maldų ir nori mus išklausyti, mūsų maldavimus patenkinti.
Visi mes, mylimieji, sudarome vieną katalikišką šeimą. Melskimės vieni už kitus. Melskitės už mane savo ganytoją, o aš kasdien melsiuosi už jus šv. Mišiose, prašydamas Dievo jums gausių Jo malonių.
Tegu Visagalis Dievas laimina jus, brangūs broliai kunigai, vienuoliai, vienuolės, jus, mylimi pasauliečiai, ir tegu šis palaiminimas lydi visus jus per visą jūsų gyvenimą.
+Teofilius
